2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

„Source“ vienija „Oxylabs“, „Decodo“ ir dar tris Lietuvos bendroves: dirba 800 žmonių

„Source“ vienija „Oxylabs“, „Decodo“ ir dar tris Lietuvos bendroves: dirba 800 žmonių
Asociatyvi nuotrauka „„Source“ vienija „Oxylabs“, „Decodo“ ir dar tris Lietuvos bendroves: dirba 800 žmonių“ (cookieone / Pixabay)

„Oxylabs“, „Decodo“, „Webshare“, „Honeygain“ ir „ScrapingBee“ nuo šiol vienija bendras vardas – „Source“. Lietuvoje sukurtoje duomenų technologijų ekosistemoje jau dirba daugiau nei 800 žmonių, o jos bendrovių sprendimais naudojasi per 350 tūkst. techninių komandų.

Naujas etapas – vienas vardas

„Source“ vardas suvienija skirtingus, bet vienoje ekosistemoje jau kurį laiką veikiančius technologijų verslus. Bendrovės išliks savarankiškos ir toliau vystys savo produktus bei technologijas, o bendra ekosistema leis plačiau dalintis kompetencijomis, patirtimi ir augimui reikalingais resursais.

„Source“ mastu bendrai veiks žmogiškųjų išteklių, finansų, teisės, rizikų valdymo, informacijos saugumo ir pajamų operacijų komandos, aptarnaujančios visas bendroves.

Vieši interneto duomenys tampa vis svarbesne technologijų dalimi

Naujos kartos paieška, dirbtinis intelektas ir savarankiškai veikiantys agentai keičia tai, kaip organizacijos pasiekia ir naudoja viešai prieinamus interneto duomenis. Pokytis jau matomas ir praktiškai – per „Source“ bendroves judančių duomenų apimtis per pastaruosius metus išaugo beveik keturis kartus.

Vieši interneto duomenys – tai informacija, kurią be prisijungimo gali matyti bet kuris svetainės lankytojas, pavyzdžiui, produktų kainos ar viešai paskelbti aprašymai. Tokius duomenis dažnai renka automatizuotos programos (angl. web scraping), o jų rinkimą riboja svetainių taisyklės, autorių teisių ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai.

„Vieši interneto duomenys padeda kurti naujus produktus, treniruoti pažangiausius modelius, priimti sprendimus elektroninėje prekyboje, kibernetiniame saugume ar moksle. Augant jų reikšmei, patikima ir atsakinga prieiga tampa vis svarbesne technologinės infrastruktūros dalimi. „Source“ dirba skirtingose šios grandinės vietose, todėl veikdami kaip viena ekosistema galime aprėpti daugiau ir greičiau reaguoti į tai, kur juda rinka“, – sako „Source“ generalinis direktorius Vytautas Savickas.

Pasak „Source“ vadovo, Vilnius jau yra viena pasaulio duomenų sostinių.

„Technologijų pasaulyje šalies dydis seniai neapibrėžia jos svorio. Mūsų ekosistema apdoroja 1,5 mln. užklausų per sekundę – per pusantros valandos jų susidaro daugiau, nei planetoje gyvena žmonių. Iš Lietuvos kuriamais sprendimais šiandien aktyviai naudojamasi 180-yje šalių, o Vilniuje jau sutelkėme kompetencijas, žmones ir technologijas, veikiančias tokiu pasauliniu mastu. Kitas žingsnis – šią poziciją stiprinti: kurti naujas technologijų bendroves, pritraukti pasaulinio lygio talentus ir Vilniuje formuoti atsakingo duomenų naudojimo standartą visai industrijai“, – teigia V. Savickas.

Tarpinis serveris (angl. proxy) – tai kompiuteris, per kurį nukreipiama interneto užklausa, todėl svetainė mato ne vartotojo, o šio serverio adresą. Tokios paslaugos naudojamos kainų stebėsenai, kibernetinio saugumo tyrimams ir dirbtinio intelekto modelių duomenims rinkti.

Pasaulinis mastas, sukurtas Lietuvoje

Daugiau nei 350 ekosistemos darbuotojų yra programuotojai ir inžinieriai, o didžioji dalis technologinės infrastruktūros kuriama čia, Lietuvoje. Rezultatas – 180 patentuotų sprendimų. Darbuotojams už sukurtus patentus iki šiol jau išmokėta daugiau nei ketvirtis milijono eurų.

Dabar augimas tęsiamas dviem kryptimis – ekosistemos viduje jau vystomi nauji produktai ir verslo idėjos, kartu aktyviai vertinamos galimybės ją plėsti įsigyjant naujas bendroves. Pasak „Source“ valdybos pirmininko Juliaus Černiausko, šiandien pristatomos penkios bendrovės yra jau įsitvirtinęs ekosistemos pagrindas, tačiau ne jos galutinės ribos.

Apie „Source“

„Source“ – Lietuvoje sukurta pasaulinė duomenų technologijų ekosistema, vienijanti nepriklausomas bendroves „Oxylabs“, „Decodo“, „Honeygain“, „Webshare“ ir „ScrapingBee“. Daugiau nei 800 žmonių vienijančios ekosistemos sprendimais naudojasi per 350 tūkst. technologijų komandų – nuo „Fortune 500“ bendrovių iki technologijų startuolių ir akademinių institucijų.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.