2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Prekybos centre „Europa“ atidaryta vaikų sporto bazė: fechtavimas, dziudo ir boksas nuo 10 eurų per mėnesį

Prekybos centre „Europa“ atidaryta vaikų sporto bazė: fechtavimas, dziudo ir boksas nuo 10 eurų per mėnesį
Asociatyvi nuotrauka „Prekybos centre „Europa“ atidaryta vaikų sporto bazė: fechtavimas, dziudo ir boksas nuo 10 eurų per mėnesį“ (Eugene Lim / Unsplash)

Vilniaus centre atsirado nauja erdvė vaikų ir jaunimo sportui. Spalio 13 d. prekybos centre „Europa“ oficialiai atidaryta Sostinės sporto centro sporto bazė, kurioje vaikai galės lankyti fechtavimo, dziudo ir bokso treniruotes. Pritaikius neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) finansavimą, būrelių kaina prasideda vos nuo 10 eurų per mėnesį. Naujoji erdvė – savivaldybės sporto įstaigos ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys, rodantis, kaip sportą galima priartinti prie kasdienio miesto ir šeimų gyvenimo.

Naujoji sporto bazė įsikūrė prekybos centre „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, viename aktyviausių Vilniaus rajonų. Čia vaikams ir jaunimui sudaromos galimybės atrasti skirtingas sporto šakas, o šeimoms – patogiau derinti treniruotes su darbu, mokykla ir kitais kasdieniais įsipareigojimais.

Atidarymo proga surengtoje diskusijoje „Ar Vilniuje vaikams pakanka galimybių sportuoti“ dalyvavo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas, Sostinės sporto centro direktorius Vytautas Janušaitis ir prekybos centro „Europa“ vadovė Ieva Goštautaitė-Gedutė. Diskusijos dalyviai aptarė vaikų sporto prieinamumą sostinėje, infrastruktūros poreikius ir galimybes efektyviau panaudoti jau veikiančias miesto erdves.

Trys sporto šakos vienoje vietoje – galimybė atrasti savąją

Naujoje Sostinės sporto centro bazėje vaikai kviečiami išbandyti tris skirtingas sporto šakas – fechtavimą, dziudo ir boksą. Treniruotes ves patyrę treneriai, tarp kurių – ir olimpinis vicečempionas.

Fechtavimo treniruotes ves Jolanta Švecova, Anastasija Pylinova ir Edvinas Krungolcas, 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių šiuolaikinės penkiakovės vicečempionas. Fechtavimas ugdo reakciją, koordinaciją, strateginį mąstymą ir gebėjimą greitai priimti sprendimus. Šiuolaikinė penkiakovė yra olimpinė sporto šaka, jungianti fechtavimą, plaukimą, jojimą, šaudymą ir bėgimą.

Dziudo užsiėmimams vadovaus treneriai Kiril Volkov, Maksimilijan Učkuronis ir Kostas Butkus. Ši sporto šaka lavina pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą ir lankstumą, o kartu moko disciplinos, pagarbos varžovui bei gebėjimo valdyti savo kūną. Dziudo yra japoniškas kovos menas, kuriame varžovas parguldomas metimais ir valdomas laikymo veiksmais, o didelis dėmesys skiriamas saugiam kritimui.

Bokso treniruotes ves Danila Smirnov. Boksas padeda ugdyti ištvermę, vikrumą, reakciją, susikaupimą ir savikontrolę.

Visos trys sporto šakos suteikia vaikams galimybę aktyviai judėti, įgyti naujų įgūdžių ir atrasti jiems patinkančią fizinio aktyvumo formą. O treniruotės su profesionaliais treneriais leidžia nuo pirmųjų žingsnių susipažinti su pasirinktos sporto šakos pagrindais ir nuosekliai tobulėti.

Svarbu ir tai, kad užsiėmimai yra finansiškai prieinami. Pritaikius neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) finansavimą, fechtavimo, dziudo ir bokso būrelių kaina prasideda nuo 10 eurų per mėnesį.

Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) lėšos – tai valstybės skiriamas finansavimas, kuriuo iš dalies padengiama vaikų būrelių ir kitų papildomo ugdymo programų kaina. Dėl to šeimos už užsiėmimus moka mažesnį mėnesio mokestį. Bendrą informaciją apie švietimo politiką skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tėvai gali susipažinti su treniruočių grupėmis, patikrinti laisvas vietas ir užregistruoti vaikus internetu: https://registracija.sostinessc.lt/.

Vilnius ieško naujų būdų sportą priartinti prie vaikų

Augančiame mieste sporto prieinamumą lemia ne tik treniruočių pasiūla ar sporto objektų skaičius. Ne mažiau svarbu, ar vaikai gali patogiai pasiekti užsiėmimus, o tėvai – suderinti juos su šeimos dienotvarke.

Vilniaus miesto vicemero Vytauto Mitalo teigimu, ieškant sprendimų svarbu išnaudoti ne tik naujai statomus sporto objektus, bet ir jau turimą miesto infrastruktūrą.

„Norime, kad Vilniuje sportas vaikams būtų kuo lengviau pasiekiamas – arčiau namų, mokyklos ar vietų, kuriose kasdien lankosi jų šeimos. Tam reikia ne tik investicijų į naujus sporto objektus, bet ir kūrybiško požiūrio į jau turimas erdves. Ši partnerystė parodo, kad bendradarbiaudami su verslu galime atrasti naujų galimybių vaikams sportuoti ir efektyviau panaudoti mieste jau veikiančią infrastruktūrą“, – sako V. Mitalas.

Naujoji sporto bazė prekybos centre „Europa“ yra vienas tokių sprendimų – sporto veikloms pritaikytos erdvės, esančios patogioje ir viešuoju transportu lengvai pasiekiamoje miesto dalyje.

Sostinės sporto centras: svarbiausia, kad vaikai turėtų galimybę išbandyti

Sostinės sporto centro direktorius Vytautas Janušaitis pabrėžia, kad siekiant didinti vaikų fizinį aktyvumą svarbu sudaryti sąlygas išbandyti kuo įvairesnes sporto šakas.

„Ne kiekvienas vaikas iš karto žino, kokia sporto šaka jam patinka. Vienam artimesnis komandinis sportas, kitam – individualios rungtys, kovos menai ar fechtavimas. Todėl mūsų tikslas – pasiūlyti kuo daugiau galimybių atrasti savo sportą. Naujoje bazėje vaikai galės susipažinti su trimis skirtingomis sporto šakomis, o pritaikius NVŠ finansavimą treniruotės bus prieinamos už nedidelį mėnesio mokestį. Norime, kad galimybę sportuoti lemtų vaiko noras ir susidomėjimas, o ne vien šeimos finansinės galimybės ar sudėtinga logistika“, – teigia V. Janušaitis.

Pasak jo, naujų sporto erdvių kūrimas jau veikiančiuose miesto objektuose leidžia ieškoti lankstesnių infrastruktūros plėtros sprendimų.

„Vilniuje sportuojančių vaikų poreikiai auga, todėl nuolat ieškome erdvių, kuriose galėtume organizuoti kokybiškas treniruotes. Partnerystė su „Europa“ rodo, kad sporto infrastruktūra nebūtinai turi būti suprantama tik kaip atskiras sporto kompleksas. Kartais galimybė sportuoti gali atsirasti visai šalia kasdienių šeimos maršrutų“, – priduria Sostinės sporto centro vadovas.

Atidarymo renginio svečiai taip pat galėjo iš arčiau susipažinti su naujoje bazėje pristatomomis sporto šakomis – buvo surengtos fechtavimo ir dziudo demonstracijos.

„Europa“: prekybos centras tampa ir sporto bei bendruomenės erdve

Prekybos centro „Europa“ vadovė Ieva Goštautaitė-Gedutė sako, kad sprendimą atverti erdves vaikų sportui padiktavo besikeičiantys miestiečių poreikiai ir pati prekybos centro vieta.

„Mūsų požiūriu, šiuolaikinio prekybos centro vertė vis labiau matuojama ne tuo, kiek prekių jame galima nusipirkti, o tuo, kiek prasmingų priežasčių žmogus turi į jį sugrįžti. Esame viename aktyviausių Vilniaus verslo rajonų, todėl norime pasiūlyti galimybę ne tik apsipirkti, bet ir sportuoti, pasirūpinti savimi ar atvesti vaikus į užsiėmimus. Mieste, kuriame šeimų kasdienybė intensyvi, svarbu, kad sportas būtų kuo arčiau įprastų kasdienių maršrutų“, – teigia I. Goštautaitė-Gedutė.

Pasak jos, sporto ir sveikatingumo paslaugų plėtra keičia ir paties prekybos centro vaidmenį. Šių metų ankstyvą pavasarį pradėjus atidaryti naujas sporto erdves, „Europos“ lankytojų srautas savaitgaliais išaugo daugiau kaip 30 proc.

„Pramoga dažniau sukuria progą apsilankyti, o sportas ir ugdymas – reguliarų poreikį sugrįžti. Tačiau šios partnerystės vertę matuojame ne vien lankytojų srautais. Mums svarbu prisidėti prie vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo, sveikesnių įpročių formavimo. Tikime, kad verslas gali būti aktyvus miesto gyvenimo dalyvis, o jo turima infrastruktūra – kurti naudą platesnei bendruomenei“, – pabrėžia prekybos centro vadovė.

Naujoji sporto bazė – pavyzdys, kaip bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams galima efektyviau panaudoti jau veikiančias miesto erdves ir sukurti daugiau galimybių vaikams sportuoti.

Registracija į fechtavimo, dziudo ir bokso būrelius

Vaikai ir jaunimas kviečiami registruotis į Sostinės sporto centro treniruotes prekybos centre „Europa“, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje.

Pritaikius NVŠ finansavimą, būrelių kaina – nuo 10 Eur per mėnesį.

Informacija apie grupes, laisvas vietas ir registracija: https://registracija.sostinessc.lt/.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.