2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Pėsčiųjų žygis Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio takais

Pėsčiųjų žygis Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio takais
Asociatyvi nuotrauka „Pėsčiųjų žygis Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio takais“ (Luka Peric / Pexels)

Šį šeštadienį, spalio 3 d., visi norintys intensyviau pajudėti ir palydėti išskrendančius paukščius kviečiami žygiuoti rudeniškais Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio takais.

Apie draustinį

Tai vienas didžiausių Vilniaus draustinių, besirangantis kairiojoje Neries slėnio pusėje, tarp Žemųjų Panerių šiaurėje, Aukštųjų Panerių pietvakariuose, Užusienio pietuose ir Kirtimų rytuose. Šioje Vilniaus miesto saugomoje teritorijoje susidaręs stipriai kalvotas erozinis paviršius, čia auga reti augalai, išlikusios senosios gyvenvietės. Ties Gariūnais galima pamatyti įspūdingą geologinį gamtos paminklą – Gariūnų sufozinį cirką.

Draustinio teritorijoje taip pat gausu kultūros objektų: Panerių piliakalniai (I ir II), Panerių žudynių vieta ir kapai II, Gariūnų piliakalnis, Panerių geležinkelio tunelis, Panerių mūšio vieta, Senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpa ir Panerių kapinių koplyčia.

Apie žygį

Žygio metu dalyviai turės puikią galimybę stebėti ir skaičiuoti paukščius, prisijungdami prie Lietuvos ornitologų draugijos organizuojamo renginio „Paukščių palydos 2026“ – išlydėti, stebėti ir skaičiuoti paukščius kartu.

Laukiami įvairaus amžiaus žygeiviai, norintys geriau pažinti Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinį ir smagiai praleisti laiką unikalios gamtos apsuptyje. Dalyvių prašoma įsivertinti savo galimybes žygiuoti skirtingo reljefo vietovėje. Draugiški augintiniai taip pat mielai laukiami!

Žygeiviams rekomenduojama pasiruošti patogią avalynę, žiūronus, gertuvę su vandeniu ir sveikų užkandžių sau bei draugui – ir nusiteikti dar vienam nepamirštamam rudens nuotykiui gamtoje.

Žygio informacija

  • Trukmė: apie 2,5–3 val.
  • Atstumas: apie 8–9 km, priklausomai nuo gamtinių sąlygų ir dalyvių galimybių.
  • Startas: 11 val. „Metalo“ stotelėje.
  • Maršrutas: žiedinis – žygis prasidės ir baigsis šalia „Metalo“ stotelės.
  • Atvykimas: autobusais Nr. 41, 42 ir 78.
  • Žygio vadovas: Marius Trapnauskas, tel. 067419034.
  • Kaina: žygis nemokamas.
  • Registracija: būtina registracija iš anksto.

Daugiau informacijos apie „Paukščių palydas 2026“: https://birdlife.lt/pauksciu-palydos-2026-islydekime-stebekime-ir-skaiciuokime-paukscius-kartu/

Registracija į žygį: https://forms.gle/kL8M9aQnofc9szLc7

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.