Ar universitetai gali laisvai kelti nepatogius klausimus, kritiškai vertinti valdžios sprendimus ir kartu prisidėti prie valstybės saugumo bei visuomenės gerovės? Kaip išsaugoti akademinę laisvę pasaulyje, kuriame daugėja politinio spaudimo ir geopolitinių grėsmių? Šios temos praėjusią savaitę Vilniuje subūrė pasaulio universitetų vadovus ir aukštojo mokslo ekspertus į tarptautinę „Magna Charta Universitatum“ (liet. „Didžioji universitetų chartija“) konferenciją. Joje dalyvavo ir Klaipėdos universitetas (KU), praėjusiais metais prisijungęs prie daugiau nei tūkstantį pasaulio universitetų vienijančios chartijos bendruomenės.
Laisvė kelti ir nepatogius klausimus
„Universitetų autonomija nėra privilegija ar siekis atsiriboti nuo visuomenės. Priešingai – ji būtina tam, kad universitetai galėtų vykdyti savo misiją: nepriklausomai kurti žinias, kelti klausimus ir teikti mokslu grįstus atsakymus net tuomet, kai jie nėra patogūs. Todėl akademinės laisvės ir universitetų savarankiškumo išsaugojimas svarbus ne tik patiems universitetams, bet ir visai demokratinei visuomenei“, – sako konferencijoje KU atstovavusi Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos vadovė Inga Petrauskienė.
Akademinė laisvė – tai mokslininkų ir studentų teisė tyrinėti, dėstyti ir reikšti nuomonę be politinio ar kitokio spaudimo bbei be baimės būti nubaustiems. Universitetų autonomija reiškia, kad aukštoji mokykla pati sprendžia dėl savo studijų turinio, mokslinių tyrimų krypčių ir vidaus valdymo.
Spalio 14–16 dienomis Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje vykusio jubiliejinio „Magna Charta Universitatum“ renginio pagrindinė konferencija „Anapus atsparumo: universitetai kaip aktyvūs, vertybėmis grindžiami veikėjai besikeičiančiame pasaulyje“ buvo skirta klausimui, kuris šiandien tampa vis aktualesnis: kaip universitetams išlikti nepriklausomiems ir kartu aktyviai dalyvauti sprendžiant visuomenei bei valstybėms kylančius iššūkius?
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad universitetų autonomija nėra vien akademinės bendruomenės interesas. Būtent nepriklausomi universitetai gali laisvai ieškoti tiesos, vertinti politinius sprendimus, teikti mokslu grįstas įžvalgas ir ugdyti kritiškai mąstančius žmones. Kita vertus, akademinė laisvė neatsiejama ir nuo atsakomybės visuomenei – universitetai negali likti nuošalyje, kai sprendžiami saugumo, demokratijos, technologijų ar kiti svarbūs klausimai.
Klaipėdos universitetui ši diskusija ypač reikšminga. 2025 m. lapkritį KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas Londone pasirašė Didžiąją universitetų chartiją, taip patvirtindamas universiteto įsipareigojimą puoselėti akademinę laisvę, institucinę autonomiją ir atsakomybę visuomenei. Pirmą kartą 1988 m. Bolonijoje pasirašyta chartija šiandien vienija daugiau nei tūkstantį pasaulio universitetų. Chartija nėra teisės aktas: tai principų deklaracija, kurią universitetai pasirašo savo noru, todėl ji grindžiama pasitikėjimu ir bendromis vertybėmis, o ne privalomomis sankcijomis.
Solidarumas su Ukraina – ne tik žodžiais
Vienu ryškiausių konferencijos akcentų tapo universitetų vienybė ir solidarumas su Ukrainos akademine bendruomene. Diskusijose ne kartą skambėjo mintis, kad šiandien nebeužtenka vien deklaruoti palaikymą ar ginti akademines vertybes pareiškimais – jas būtina įprasminti konkrečiais veiksmais.
Bendri moksliniai tyrimai, galimybės Ukrainos mokslininkams tęsti darbus užsienio universitetuose, dalijimasis infrastruktūra ir žiniomis – tai būdai ne tik padėti karo alinamos šalies akademinei bendruomenei, bet ir išsaugoti jos mokslo potencialą ateičiai.
Šią vienybės žinią simboliškai sustiprino ir spalio 16 d. Vilniaus universitete vykusi iškilminga ceremonija, kurios metu prie Didžiosios universitetų chartijos prisijungė dar 15 pasaulio universitetų, tarp jų – trys Ukrainos aukštosios mokyklos.
Europos universitetų aljansai: bendradarbiauti neprarandant savarankiškumo
Kaip universitetų vienybę paversti ilgalaikiu ir prasmingu bendradarbiavimu? Šis klausimas aptartas ir Europos universitetų aljansams skirtoje konferencijos sesijoje. Joje diskutuota apie vis svarbesnį aljansų vaidmenį Europos aukštojo mokslo erdvėje, jų kuriamą pridėtinę vertę ir santykį su pamatinėmis akademinėmis vertybėmis.
Ši tema tiesiogiai aktuali Klaipėdos universitetui, nuo 2019 m. priklausančiam devynis Europos universitetus vienijančiam „EU-CONEXUS“ aljansui. Jo partneriai kartu plėtoja studijas, mokslinius tyrimus, akademinį mobilumą ir kitas ilgalaikes iniciatyvas. Europos universitetų aljansai – tai Europos Sąjungos remiamos iniciatyvos, kurios padeda universitetams kurti bendras studijų programas, o studentams – dalį studijų lankyti partnerių universitetuose užsienyje.
„Europos universitetų aljansų patirtis atveria platesnį klausimą – kaip universitetams, išsaugant savo savarankiškumą ir tapatybę, veikti kartu, telkti kompetencijas bei spręsti iššūkius, peržengiančius atskirų institucijų ar valstybių ribas“, – sako I. Petrauskienė.
