Operacinės sistemos perrašymas – kada tai būtina?

Kai kompiuteris pradeda elgtis kaip senas dyzelinis autobusas

Kiekvienas, kuris naudoja kompiuterį ilgiau nei kelerius metus, žino tą jausmą – kažkada greitas ir patikimas įrenginys pradeda strigti, lėtėti, mesti klaidas ir apskritai elgtis taip, tarsi pats norėtų atostogų. Dažniausiai pirmoji mintis būna: gal laikas perrašyti operacinę sistemą? Bet ar tai tikrai būtina? Ir kada tas momentas iš tiesų ateina?

Operacinės sistemos perrašymas – tai ne tas pats, kas kompiuterio perkrovimas ar antivirusinės programos paleidimas. Tai rimtas žingsnis, kuris reiškia visišką sistemos ištrynimą ir švarų diegimą iš naujo. Kartais tai tikrai vienintelė išeitis, bet kartais tai tik paskutinė priemonė, kai visos kitos galimybės jau išnaudotos.

Ženklai, kurie kalba patys už save

Yra keletas situacijų, kai operacinės sistemos perrašymas tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Pirmasis ir akivaizdžiausias signalas – sistema pradeda krauti taip lėtai, kad spėji išgerti kavą, perskaityti rytinį laikraštį ir dar suspėti pasvajoti apie atostogas. Jei kompiuteris, kuris anksčiau įsikraudavo per 30 sekundžių, dabar tam skiria 5–10 minučių, tai jau ne normalu.

Kitas rimtas signalas – dažni mėlyni ekranai (BSOD Windows atveju) arba netyčiniai perkrovimai. Jei tai nutinka kartą per mėnesį, galbūt kalta aparatinė įranga. Bet jei sistema griūva kelis kartus per savaitę be jokios aiškios priežasties, tai dažniausiai rodo gilias sisteminės failų struktūros problemas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

• Programos neatsidaro arba stringa iš karto po paleidimo – net ir tos, kurios anksčiau veikė puikiai
• Sistema rodo klaidas, kurių negalima ištaisyti – net ir po atnaujinimų ar taisymo įrankių paleidimo
• Antivirusinė programa aptiko giliai įsišaknijusį kenkėjišką kodą – rootkit tipo virusus, kurių paprastas skenavimas nepašalina
• Registras (Windows atveju) yra taip sugadintas, kad net sisteminiai įrankiai negali jo sutvarkyti
• Disko klaidos, kurios kartojasi net po patikrinimo ir taisymo

Svarbu suprasti, kad vienas ar du iš šių požymių nebūtinai reiškia, kad reikia iš karto viską trinti. Bet jei jų susikaupia keletas vienu metu – tai jau rimtas signalas.

Kada dar galima apsieiti be perrašymo

Prieš imantis drastiškų priemonių, verta išbandyti mažiau radikalius sprendimus. Dažnai žmonės skuba perrašyti sistemą, nors problema galėtų būti išspręsta per valandą.

Pirmiausia – sistemos atkūrimo taškai. Jei Windows sistema pradėjo elgtis keistai po konkretaus atnaujinimo ar programos įdiegimo, galima grįžti į ankstesnę būseną. Tai daroma per „System Restore” funkciją ir dažnai išsprendžia problemą be jokio duomenų praradimo.

Antra galimybė – SFC ir DISM įrankiai Windows sistemoje. Komandų eilutėje paleidus sfc /scannow arba DISM /Online /Cleanup-Image /RestoreHealth, sistema pati patikrina ir bando atkurti sugadintus sisteminius failus. Tai nemokama, greita ir dažnai efektyvi priemonė.

Linux naudotojams situacija šiek tiek kitokia – čia sistemos perrašymas rečiau būtinas, nes sistema pati savaime yra stabilesnė ir geriau izoliuoja problemas. Tačiau ir čia kartais tenka griebtis švaraus diegimo, ypač jei konfigūracijos failai tapo nebepataisomi.

Taip pat prieš perrašymą verta patikrinti aparatinę įrangą. Kartais tai, kas atrodo kaip sisteminė problema, iš tikrųjų yra mirštantis kietasis diskas arba gedanti operatyvioji atmintis. Tokiu atveju net ir perrašyta sistema nepadės – po kelių savaičių problemos grįš.

Virusai ir kenkėjiška programinė įranga – kada perrašymas yra vienintelė išeitis

Tai tema, kurią verta aptarti atskirai, nes čia situacija yra aiškesnė nei kitur. Dauguma virusų ir kenkėjiškų programų gali būti pašalintos naudojant specializuotus įrankius – Malwarebytes, Kaspersky Rescue Disk ar panašius. Tačiau yra kategorija kenkėjiškų programų, su kuriomis kovoti beveik beprasmiška.

Rootkit tipo kenkėjiška programinė įranga įsikuria taip giliai sistemoje, kad tampa beveik nematoma įprastiniams skenavimo įrankiams. Ji gali modifikuoti pačią operacinę sistemą taip, kad net antivirusinė programa negali jos aptikti, nes rootkit kontroliuoja tai, ką sistema „mato”. Tokiu atveju perrašymas yra ne tik rekomenduojamas – tai vienintelis patikimas sprendimas.

Panašiai yra su bootkit tipo grėsmėmis, kurios infekuoja įkrovos sektorių. Net ir perrašius operacinę sistemą, tokia infekcija gali išlikti, todėl reikia ne tik perrašyti sistemą, bet ir atlikti pilną disko formatavimą, o kartais net atnaujinti BIOS/UEFI programinę įrangą.

Praktinis patarimas: jei įtariate, kad jūsų sistema užkrėsta rimta kenkėjiška programa, prieš perrašymą pabandykite paleisti kompiuterį iš išorinio įkrovimo disko (pvz., Kaspersky Rescue Disk arba Bitdefender Rescue CD). Tai leidžia tikrinti sistemą „iš šalies”, kai kenkėjiška programa neveikia ir negali slėptis.

Kaip tinkamai pasiruošti perrašymui – žingsnis po žingsnio

Jei jau nusprendėte, kad perrašymas neišvengiamas, pasiruošimas yra toks pat svarbus kaip ir pats procesas. Netinkamai pasiruošus galima prarasti svarbius duomenis, licencijų raktus ar konfigūracijas, kurių atkūrimas užtruks dienas.

1. Duomenų atsarginė kopija. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugybė žmonių tai pamiršta arba daro nepakankamai kruopščiai. Nukopijuokite ne tik dokumentus ir nuotraukas, bet ir:

• Naršyklių žymes ir slaptažodžius (eksportuokite juos arba sinchronizuokite su paskyra)
• El. pašto klientų duomenis, jei naudojate Outlook ar Thunderbird
• Žaidimų išsaugojimus – daugelis jų saugomi AppData aplanke, kuris nėra akivaizdus
• Programų konfigūracijos failus, ypač jei naudojate specializuotą programinę įrangą
• SSH raktus ir kitus saugos sertifikatus

2. Licencijų raktai. Prieš perrašant sistemą, surinkite visus programų licencijų raktus. Windows licencijos raktas dažnai yra susietas su aparatine įranga arba Microsoft paskyra, tačiau kitos programos gali reikalauti aktyvacijos. Naudokite įrankius kaip Belarc Advisor arba ProduKey, kurie automatiškai suranda visus įdiegtų programų raktus.

3. Tvarkyklių sąrašas. Užsirašykite arba išsaugokite informaciją apie savo aparatinę įrangą – vaizdo plokštę, tinklo adapterį, garso plokštę. Po perrašymo reikės iš naujo įdiegti tvarkykles, ir žinant tikslų modelį tai bus daug lengviau.

4. Interneto ryšio nustatymai. Jei naudojate specifinį VPN, proxy ar kitus tinklo nustatymus – juos užsirašykite.

Windows, macOS ar Linux – ar perrašymo procesas skiriasi?

Skiriasi, ir gana ženkliai. Kiekviena operacinė sistema turi savo specifiką, kurią verta žinoti prieš pradedant.

Windows naudotojams šiandien procesas yra gerokai paprastesnis nei buvo prieš dešimt metų. Windows 10 ir 11 turi integruotą „Reset this PC” funkciją, kuri leidžia pasirinkti – išsaugoti asmeninius failus ar viską ištrinti. Tai ne visiškai tas pats, kas švarus diegimas iš naujo, bet daugeliu atvejų pakanka. Jei norite tikrai švaraus diegimo, reikia sukurti įkrovimo USB diską su Windows diegimo programa ir diegti iš jo, formatuojant sisteminį diską.

macOS naudotojai turi kiek kitokią situaciją. Apple sistema yra labiau uždaryta ir stabilesnė, todėl perrašymo poreikis kyla rečiau. Tačiau kai jis atsiranda, procesas atliekamas per atkūrimo režimą (Recovery Mode), kurį galima pasiekti perkraunant kompiuterį laikant nuspaudus Command + R (senesniuose Mac) arba tiesiog laikant įjungimo mygtuką (Apple Silicon Mac). Čia galima ištrinti diską ir iš naujo įdiegti macOS.

Linux naudotojams perrašymas dažnai yra greičiausias ir paprasčiausias procesas – tiesiog atsisiunčiamas ISO failas, sukuriamas įkrovimo USB ir diegiama iš naujo. Tačiau Linux naudotojai dažnai turi atskirą /home skaidinį, kuris leidžia perrašyti tik sisteminę dalį, išsaugant visus asmeninius failus ir nustatymus. Tai labai patogi funkcija, kurią verta planuoti iš anksto.

Po perrašymo – kaip nepakartoti tų pačių klaidų

Perrašyti sistemą ir grįžti į tą pačią chaotišką būseną po metų – tai labai dažnas scenarijus. Todėl po švaraus diegimo verta sukurti tam tikrus įpročius, kurie padės sistemai išlikti sveikai ilgiau.

Pirmiausia – reguliarios atsarginės kopijos. Windows naudotojams rekomenduojama naudoti „File History” arba trečiųjų šalių sprendimus kaip Macrium Reflect, kuris gali sukurti pilną sistemos vaizdą. Tai reiškia, kad kitą kartą, kai sistema pradės elgtis keistai, galėsite ją atkurti per kelias minutes, o ne valandas.

Antra – neinstaliuokite visko, kas pasitaiko. Viena dažniausių priežasčių, kodėl sistemos laikui bėgant sulėtėja ir tampa nestabilios, yra per daug įdiegtų programų, kurios veikia fone, keičia sistemos nustatymus ir palieka šiukšles registre. Kiekviena nauja programa turėtų būti sąmoninga investicija.

Trečia – atnaujinimai. Tai gali skambėti kaip klišė, bet sistemos ir programų atnaujinimai dažnai taisomi ne tik saugumo spragas, bet ir stabilumo problemas. Ignoruoti atnaujinimus – tai kaip nevaryti alyvos į automobilį: kurį laiką važiuoja, bet paskui – bum.

Ketvirta – stebėkite, kas paleidžiama kartu su sistema. Laikui bėgant prie automatinio paleidimo prisijungia vis daugiau programų, kurios lėtina įkrovimą ir naudoja resursus fone. Windows naudotojai tai gali patikrinti per Task Manager skiltį „Startup”, o macOS naudotojai – per „System Settings → General → Login Items”.

Kai perrašymas tampa ritualu, o ne sprendimu

Yra žmonių, kurie perrašo sistemą kas šešis mėnesius kaip rutinos dalį. Ir nors tai nėra blogai savaime – švariai įdiegta sistema tikrai veikia greičiau ir stabiliau – tai gali tapti ženklu, kad kažkas negerai su tuo, kaip sistema naudojama.

Jei pastebite, kad sistema pradeda „griūti” jau po kelių mėnesių, verta paanalizuoti priežastis. Galbūt problema yra mirštantis kietasis diskas, kuris tiesiog reikalauja pakeitimo. Galbūt naudojamos programos yra nekokybiškai parašytos ir gadina sistemą. O galbūt tiesiog reikia daugiau operatyviosios atminties – kai jos trūksta, sistema pradeda naudoti diską kaip virtualią atmintį, kas ilgainiui sukelia visą grandinę problemų.

Operacinės sistemos perrašymas yra galingas įrankis, bet ne stebuklinga lazdelė. Jis sprendžia programines problemas, bet neišsprendžia aparatinės įrangos gedimų, netinkamų naudojimo įpročių ar netinkamos konfigūracijos. Todėl prieš imantis šio žingsnio, verta skirti laiko diagnozei – suprasti, kas tiksliai vyksta, ir tik tada nuspręsti, ar perrašymas tikrai yra tas sprendimas, kurio reikia. Dažnai paaiškėja, kad problema buvo kur kas paprastesnė, nei atrodė iš pradžių.