2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Nemokami filmai senjorams Naujojoje Vilnioje ir Grigiškėse: „Malagos gatvė“ spalio 24–25 d.

Nemokami filmai senjorams Naujojoje Vilnioje ir Grigiškėse: „Malagos gatvė“ spalio 24–25 d.
Asociatyvi nuotrauka „Nemokami filmai senjorams Naujojoje Vilnioje ir Grigiškėse: „Malagos gatvė“ spalio 24–25 d.“ (mermyhh / Pixabay)

Tradicine tapusi Senjorų kino savaitė iš Vilniaus centre esančių kino teatrų salių keliasi į sostinės pakraščius. Tik šį savaitgalį, spalio 24–25 d. filmą „Malagos gatvė“ (rež. M. Touzani) senjorai visiškai nemokamai galės žiūrėti Naujosios Vilnios ir Grigiškių kultūros centruose.

„Senjorų kino savaitė jau ketvirtus metus suburia Vilniaus senjorus į kino sales, o didelis susidomėjimas rodo, kad ši iniciatyva jiems reikalinga ir labai laukiama. Šiemet kino savaitė vėl sugrįžta į Naująją Vilnią ir Grigiškes – nemokamus filmus rodysime ir toliau nuo centrinės Vilniaus dalies esančiose seniūnijose, arčiau namų – ten, kur senjorams patogiausia“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Seniūnija – savivaldybės teritorinis administracinis vienetas, kuris sprendžia vietos gyventojams aktualius klausimus; daugiau informacijos apie sostinės seniūnijas skelbiama vilnius.lt svetainėje.

Kai nemokamas kino seansas vyksta savame rajone, apsilankymas renginyje senjorams nereikalauja sudėtingo planavimo ar papildomų pastangų, pažymi Senjorų kino savaitės organizatoriai. Kartu atsiranda daugiau galimybių būti aktyviems, susitikti su kaimynais, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir mėgautis kokybišku laisvalaikiu arčiau jų gyvenamosios vietos.

Naujosios Vilnios (spalio 24 d. 14 val.) ir Grigiškių (spalio 25 d. 13 val.) kultūros centruose senjorams bus rodoma marokiečių kino kūrėjos Maryam Touzani romantinė komedija „Malagos gatvė“.

Visą gyvenimą pragyvenusi Tanžere, Malagos gatvėje, filmo herojė Marija sužino, kad jos dukra nusprendė parduoti namus. Moteris pačiais netikėčiausiais būdais priešinasi dukters sprendimui, kad išsaugotų savo vietą, prisiminimus ir nepriklausomybę. Marija iš naujo atranda meilę ir gyvenimo įkvėpimus. Tanžeras – uostamiestis šiaurinėje Maroko dalyje, prie Gibraltaro sąsiaurio.

Šį filmą garbaus amžiaus vilniečiams rekomenduoja kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ komanda. Pasak kino ekspertų, filmas „Malagos gatvė“ ypač patiks gilesnių potyrių kine ieškantiems žiūrovams, kviesdamas juos į jausmingą ir sklidiną švelnaus humoro kelionę. Tai priminimas, kad aistra, svajonės ir orumas turėtų būti savaime suprantami senatvės palydovai.

Senjorų kino savaitės metu filmą „Malagos gatvė“ taip pat bus galima išvysti ir spalio 26 d., pirmadienį 14 val. kino centre „Skalvija“.

Kaip galiu dalyvauti?

Ruošiantis laiką praleisti kine, senjorams ar jų artimiesiems rekomenduojama susipažinti su Senjorų kino savaitės filmų programa, kurią galima rasti svetainėje https://senjorukinas.lt/.

Prie kiekvieno programos filmo yra pateiktas siužeto aprašymas, anonsas, taip pat nurodytas filmo žanras ir trukmė. Visi filmai rodomi originalo kalba, užsienio kūrėjų darbai rodomi su lietuviškais subtitrais.

Senjorų bilietu į kiną taps jų amžių patvirtinantis dokumentas, geriausia – pensininko pažymėjimas, kurį reikės pateikti kino centrų kasų darbuotojams. Kasoje pateikus neįgaliojo pažymėjimą, senjorą lydintis asmuo į kino seansą taip pat įleidžiamas nemokamai.

Bilietai kino centrų kasose bus dalinami likus valandai iki filmo pradžios („Skalvija“, peržiūros Naujosios Vilnios ir Grigiškių kultūros centruose) ir seanso dieną („Forum Cinemas Vingis“, „VUE kinas“).

Vietų kino salėse skaičius yra ribotas, todėl esant galimybei rekomenduojama į pasirinktą filmo seansą atvykti truputį anksčiau. Tikslus vietų salėje skaičius nurodytas prie kiekvieno filmo Senjorų kino savaitės programoje. Visos kino salės yra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.

Kultūros centrai ir kino teatrai skiriasi vietų skaičiumi ir bilietų išdavimo tvarka, todėl prieš išvykstant verta dar kartą peržiūrėti programą ir pasiimti dokumentą, patvirtinantį amžių.

Komunikacijos skyrius, [email protected]

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.