Ukrainiečių kalba – tai mūsų tapatybė, mūsų laisvė, mūsų pasipriešinimas!
Spalio 27 d. Ukraina minės Ukrainiečių raštijos ir kalbos dieną. Ši diena mums primena, kad kalba yra ne tik tautinės kultūros pagrindas, bet ir neatsiejama tautos istorinės atminties, tapatybės bei laisvės dalis. Dešimtmečius Rusija siekė sunaikinti ukrainiečių tautinę tapatybę. Okupuotose teritorijose ukrainiečių kalba yra persekiojama, naikinamos knygos, ribojamas mokymas ukrainiečių kalba, o žmonės verčiami vartoti rusų kalbą. Šis karas vyksta ne tik dėl Ukrainos teritorijos – tai taip pat kova už ukrainiečių teisę likti kuo esant, kalbėti gimtąja kalba, išsaugoti savo kultūrą ir patiems kurti savo ateitį. Ukrainiečių raštijos ir kalbos diena Ukrainoje minima kaip valstybinė atmintina diena, skirta rašto ir kalbos tradicijoms pagerbti.
Spalio 26 d. susirinksime Vilniuje, kad išreikštume solidarumą su Ukraina, apgintume ukrainiečių teisę į savo kalbą bei kultūrą ir primintume pasauliui: Ukraina turi teisę būti laisva, nepriklausoma ir ukrainietiška!
Katedros aikštė yra pagrindinė Vilniaus aikštė prie Arkikatedros bazilikos ir Gedimino kalno, kurioje dažnai rengiami viešieji renginiai. Informaciją apie renginių tvarką galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje vilnius.lt.
Dalyviai:
Arturas Projdakovas (Artur Projdakov) – ukrainiečių kalbos ir literatūros mokytojas
Mykolajus Serha (Mykolai Serha) – ukrainiečių dainininkas, muzikantas, poetas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyresnysis leitenantas, projekto „Kultūrinis desantas“ įkūrėjas ir vadovas
Marija Kutniakova (Mariia Kutniakova) – žurnalistė, menininkė, visuomenės veikėja
Mitingai transliuojami tiesiogiai FB paskyroje Arkadijus Vinokuras. Kiekvieną mitingą žiūri nuo 2 000 iki 5 000 žmonių. Dar apie 30 000 gauna informaciją kas savaitę vien mano FB paskyroje. Praėjusį 197-ą mitingą, reklamas ir nuotraukas stebėjo kartu paėmus 5 900 žmonių. Prisijunkite prie mūsų – gyvai aikštėje arba kartu su tūkstančiais stebėtojų internete!
Mitingo dalyviai:
Mitingą veda:
Kateryna Okhotnik – žurnalistė, Kijevo 44.ua ir Dnipro 056.ua regioninių žinių portalų vadovė
Arkadijus Vinokuras
Vertėjas:
Koordinatorė: Auksė Dransard.
Fotografas: Nail Garejev.
Viktoras ŽukauskasViktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų)
Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai
didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko
sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.
