Legendinis šių laikų kompozitorius, „originaliausiu mūsų laikų muzikiniu mąstytoju“ („The New Yorker“) vadinamas Steve’as Reichas šiemet pažymi savo 90-metį. Jo kūryba gerokai peržengia klasikinės muzikos ribas ir yra paveikusi vizualųjį meną, šiuolaikinį šokį, teatrą ir net populiariąją muziką, o Davidas Bowie jo muziką pavadino „garso takeliu į ateitį“. Jubiliejaus proga visame pasaulyje rengiamos specialios S. Reicho kūrinių programos – taip pat ir Vilniuje netrukus įvyks net trys koncertai Nacionalinėje filharmonijoje, kuriuose nuskambės minimalizmo ikonos muzika. Spalio 27 d. publikos laukia autorinis S. Reicho muzikos koncertas su penkiais garsiojo kūrėjo šedevrais. Lapkričio 5 d. vienas geriausių kvartetų „Diotima“ (Prancūzija) savo koncerte pagros kultinį S. Reicho kūrinį „Different Trains“. O spalio 29 d. Lietuvos kamerinio orkestro koncerte nuskambės vienas didžiausių paskutiniųjų kompozitoriaus kūrinių – „Reich/Richter“, sukurtas pagal įžymaus vokiečių dailininko Gerhardo Richterio vizualines kompozicijas. G.Richteris buvo vadinamas „svarbiausiu pasaulio menininku“ ir „XXI amžiaus Picasso“.
Koncertai Nacionalinėje filharmonijoje
| Data | Atlikėjai | Programa |
|---|---|---|
| Spalio 27 d. | Autorinis S. Reicho muzikos koncertas | Penki garsiojo kūrėjo šedevrai |
| Spalio 29 d. | Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Gediminas Gelgotas; solistė – pasaulinio garso smuiko virtuozė Akiko Suwanai (Japonija) | S. Reicho „Reich/Richter“; Arvo Pärto „Fratres“; Toru Takemitsu „Nostalgija“ |
| Lapkričio 5 d. | Kvartetas „Diotima“ (Prancūzija) | S. Reicho „Different Trains“ |
Bilietus platina „kakava.lt“. Festivalį „Gaida“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
„Gaida“ – Vilniuje rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis. Minimalizmo muzikai būdingas pasikartojantis garsinis audinys, kuris palengva kinta, todėl ją verta pasiklausyti gyvai.
Kūrinys „Reich/Richter“
Monumentalusis Steve‘o Reicho kūrinys „Reich/Richter“ nuskambės spalio 29 d. Lietuvos kamerinio orkestro ir dirigento Gedimino Gelgoto koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Šio koncerto solistė – pasaulinio garso smuiko virtuozė Akiko Suwanai (Japonija), kuri su orkestru pagros Arvo Pärto šedevrą „Fratres“ ir Toru Takemitsu „Nostalgiją“.
2018 m. sukurtas didžiulės apimties, beveik 40 minučių trukmės „Reich/Richter“ pirmą kartą atliktas kartu su Gerhardo Richterio ir režisierės Corinnos Belz filmu „Moving Picture (946-3)“.
Reicho ir Richterio pažintis
Šio projekto ištakos siekia 2009 metus, kai S. Reichas bendradarbiavo su vokiečių ansambliu „Ensemble Modern“, o G. Richteris tuo metu rengė parodą Kelno Liudviko muziejuje ir S. Reicho paprašė kartu su ansambliu atlikti keletą kūrinių: „Drumming Part 1“ – parodos erdvėje, o „Music for 18 Musicians“ – netoliese esančioje Kelno filharmonijoje. Šis projektas tapo abiejų kūrėjų pažinties pradžia: „Projektas praėjo itin sėkmingai, o Richteris bei aš turėjome progą susitikti. Tarp mūsų užsimezgė šiltas, abipusės pagarbos ir susižavėjimo ryšys“, – prisimena Reichas.
Po septynerių metų Richteris parodė Reichui savo knygą „Patterns“, kurioje abstraktus paveikslas nuosekliai dalijamas į vis mažesnes dalis, apverčiamas ir atspindimas. Kartojant šį procesą, pradinis vaizdas pamažu virsta vis naujomis abstrakčiomis struktūromis. Richteris kartu su Corinna Belz kūrė filmą pagal šią knygą ir pasiūlė Reichui parašyti jam muziką.
Reicho kūryboje ypatingą reikšmę turi pulsacija, pasikartojimas ir laipsniškas muzikinių struktūrų kitimas, tad nenuostabu, kad kompozitoriui surezonavo dailininko Richterio idėjos: „Richteris sukūrė savo vizualinei raiškai pritaikytą sistemą, paremtą nuosekliu vaizdo skaidymu į vis smulkesnes dalis. Akivaizdu, kad šį principą galima pritaikyti ir muzikai, kuri skleidžiasi laike. Tai itin įkvepianti idėja“, – vaizdo ir muzikos ryšį kūrinyje aiškino kompozitorius.
Ryšys su vizualiaisiais menais
Reicho ryšys su vizualiaisiais menais užsimezgė dar septintajame dešimtmetyje, kai svarbūs jo kūrinių atlikimai vyko muziejuose ir galerijose:
- 1969 m. Whitney muziejuje Niujorke pristatytas „Pendulum Music“;
- 1970 m. Guggenheimo muziejuje įvyko kūrinio „Four Organs“ premjera;
- 1971 m. Niujorko MoMA muziejuje – „Drumming“ pasaulinė premjera;
- 1982 m. Metropoliteno meno muziejuje nuskambėjo kūrinys „Tehillim“.
„Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose Niujorko meno bendruomenėje vyravo ypatinga bičiulystė – tiek asmeniniu, tiek intelektiniu, tiek meniniu lygmeniu“, – yra pasakojęs kompozitorius. Kartu su žmona, vaizdo menininke Beryl Korot, jis taip pat sukūrė dvi video operas.
Vieta muzikos istorijoje
„Yra vos keletas gyvų kompozitorių, kurie gali teisėtai teigti pakeitę muzikos istorijos kryptį – Steve’as Reichas yra vienas iš jų“, – yra rašęs „The Guardian“. Nuo septintojo dešimtmečio Reicho kūriniai „It’s Gonna Rain“, „Drumming“, „Music for 18 Musicians“, „Tehillim“, „Different Trains“ ir daugelis kitų prisidėjo prie naujos muzikinės estetikos formavimosi. Kartu su Philipu Glassu, Terry Riley ir La Monte Youngu tapęs vienu iš muzikinio minimalizmo pradininkų, pats Reichas šios etiketės nemėgsta. Minimalizmą jis apibūdina kaip „intuityvų judėjimą link to, ką norėjome girdėti“.
