Spalio 5 d. vykusiame Aplinkos ministrės Ievos Andriulaitytės ir Vilniaus miesto savivaldybės mero Valdo Benkunsko susitikime aptartas buvusių gamyklinių, administracinių ar kito tipo negyvenamųjų patalpų galimo pritaikymo vadinamiesiems loftams klausimas. Sutarta, kad institucijų atstovai bendradarbiaus darbo grupės formatu ir toliau ieškos tinkamiausių sprendimų, kaip sumažinti iššūkius vystant būstą konversijos būdu ir taip apsaugoti gyventojų interesus.
Loftas – buvusiose pramonės, sandėliavimo ar administracinėse patalpose įrengtas būstas, dažniausiai su aukštomis lubomis ir dideliais langais. Kai patalpų paskirtis nėra gyvenamoji, jos teisiškai laikomos negyvenamosiomis, nors žmonės jose gyvena.
„Pastatų paskirtys numatytos siekiant, kad gyvenamasis būstas būtų statomas saugiose, neužterštose ir gyvenimui pritaikytose patalpose. Ministerija jau yra atlikusi daug pakeitimų, kurie gali palengvinti esamų patalpų pritaikymą gyvenimui: sumažinusi statybų techninius reglamentus, pavyzdžiui dėl pastatų reikalavimų apšvietimui, patalpų išdėstymui, taip pat sumažinti reikalavimai žaliosioms zonoms, vaikų aikštelėms, automobilių parkavimui. Suprantame konversijos svarbą vystant būsto rinką, tačiau tuo pačiu norime apsaugoti ir gyventojus. Todėl norime dar kartą paraginti nekilnojamojo turto savininkus pasitikrinti galimybę pasikeisti turimų patalpų paskirtį“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Pasak ministrės, kai patalpos pakeičiamos į gyvenamąją paskirtį, pastatuose įsijungia kiti papildomi saugikliai gyventojui bei aiškesnės taisyklės. Pakeitus paskirtį, vykdoma techninė priežiūra ir pastato apžiūros, fiksuojami bei šalinami defektai, avarijos, užliejimo ar konstrukcijų pažeidimo atveju aiškiau nustatyta, kas atsakingas ir kas turi organizuoti neatidėliotinus darbus, gyvenamosios paskirties būstą paprasčiau finansuoti ir realizuoti rinkoje. Taip pat gyvenamieji daugiabučiai gali dalyvauti valstybės remiamose renovacijos ir modernizavimo programose, nes konvertuojami pastatai yra senos statybos ir energetiškai neefektyvūs.
Paskirties keitimas – tai teisinė procedūra, kuri paprastai apima projektą, statybą reglamentuojančių dokumentų gavimą ir pakeitimo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Pirkėjui verta registre patikrinti, kokia patalpų paskirtis nurodyta, nes nuo jos priklauso būsto finansavimo ir pardavimo sąlygos.
„Preliminariais skaičiavimais, Vilniuje gali būti iki 25 tūkstančių gyventojų, kurie jau šiandien gyvena loftuose. Tai yra miestui naudinga kryptis, nes senų pastatų pernaudojimas yra paprasčiausias ūkiškumas – kam kurti naują, kai gali pritaikyti seną. Be to, senų patalpų pernaudojimas gali būti pigesnis už naują statybą ir pagerinti būsto prieinamumą. Tokių buvusių gamyklinių teritorijų Vilniuje yra daug, taigi potencialas didžiulis. Sutarėme su ministre ieškoti modelio, skatinančio tokį senų patalpų panaudojimą ir leidžiančio gyventojams lengviau pakeisti paskirtį į gyvenamąją, bet tuo pačiu apsaugant jų pačių interesus gyventi normas atitinkančiose patalpose.“ – teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse centrinėse miestų teritorijose dalis kvartalų buvo pastatyti kaip XX a. pramoniniai centrai. Vilniaus Naujamiestis – vienas tokių pavyzdžių. Šiandien šiose teritorijose pastatai yra praradę pirminę savo reikšmę, todėl gali būti pritaikyti naujoms funkcijoms. Pastatų konversija gali leisti didinti gyvenamojo būsto kiekį mieste ir gerinti būsto prieinamumą. Be to, pastato pritaikymas naujai funkcijai jo nenugriaunant, o pernaudojant tuos pačius resursus, yra žymiai tvaresnė alternatyva naujai statybai ir galimybė atliepti didesnį prieinamo būsto poreikį.
Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pratęs konsultacijas darbo grupėje. Sutarta, kad vertinant bendrai, konversijos būdu naujai funkcijai pritaikyti pastatai teikia aiškią naudą. Taip pat, institucijos sutaria, kad loftams senos statybos pastatuose turėtų būti keliami mažesni formalūs reikalavimai, norint juose gyventi, negu tai daroma visiškai naujai statybai. Tai galėtų apimti atskirus, proporcingus ir lankstesnius urbanistinius bei fizinius reikalavimus, kaip, pavyzdžiui, parkavimo normų ar sklypo želdynų vertinimas ne atskiro pastato, o viso rajono ar kompensacinių įmokų mastu.
Kompensacinė įmoka – tai mokestis, kuriuo atsiperkama, kai projekte neįmanoma įrengti visų reikalaujamų elementų, pavyzdžiui, želdynų ar automobilių stovėjimo vietų. Daugiau informacijos apie miesto planavimą ir statybas skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje, o apie statybos reglamentus – Aplinkos ministerijos svetainėje.
Svarbu, kad išimtys senos statybos pastatų pritaikymui netaptų spragomis, siekiant taikyti mažesnius reikalavimus naujiems gyvenamosios statybos projektams.
Įvertinusi visus argumentus, darbo grupė turėtų pasiūlyti šią kryptį atliepiantį ir loftų gyventojams draugišką patobulintą reguliavimą.
