2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Lietuvos oro uostuose – septintas mėnuo iš eilės su rekordu: Vilniuje liepą 11,6 proc. daugiau keleivių

Lietuvos oro uostuose – septintas mėnuo iš eilės su rekordu: Vilniuje liepą 11,6 proc. daugiau keleivių
Asociatyvi nuotrauka „Lietuvos oro uostuose – septintas mėnuo iš eilės su rekordu: Vilniuje liepą 11,6 proc. daugiau keleivių“ (ClickerHappy / Pixabay)

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad liepos mėnesį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai bendrai aptarnavo beveik 756 tūkst. keleivių ir pasiekė dar vieną visų laikų rekordą.

Lietuvos oro uostai – valstybės įmonė, valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus. Daugiau informacijos apie oro uostus ir skrydžių kryptis pateikiama svetainėje lituanica.aero.

Birželį aptarnavęs beveik 742 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas liepą toliau išlaikė rekordines augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 10 proc. daugiau keleivių, lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmus 7 mėn. yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu – lyginant šiuos laikotarpius, keleivių išaugo 9 proc. Kiekvienas šių metų mėnuo iki šiol Lietuvos oro uostams atnešė naujus visų laikų rekordus.

Didžiausią keleivių srauto augimą liepą pasiekė Vilniaus oro uostas – 11,6 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 550 tūkst. keleivių. Kauno oro uostas liepą aptarnavo beveik 161 tūkst. keleivių – 4,3 proc. daugiau, o Palangos oro uostas – 45 tūkst., arba 7,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visi trys Lietuvos oro uostai liepą ne tik išlaikė keleivių srauto augimą, bet ir viršijo rekordinius praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Liepos mėnesį keleiviams iš viso buvo siūlomos 86 skrydžių kryptys: iš Vilniaus oro uosto – 54, Kauno – 26, o Palangos – 6. Planuojant kelionę vasaros sezono metu, kai oro uostuose daugiausia keleivių, verta atvykti anksčiau ir iš anksto patikrinti skrydžio informaciją oro uosto ar vežėjo svetainėje.

„Tai, kad kiekvienas šių metų mėnuo iki šiol tampa rekordiniu, rodo ne atsitiktinį šuolį, o nuoseklią augimo tendenciją. Mūsų tikslas – kartu su partneriais užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai turėtų vis daugiau patogių kelionių galimybių, o šalies pasiekiamumas tarptautiniu mastu ir toliau stiprėtų“, – teigia laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.

Iš viso LTOU tinkle 2026 metų liepą buvo 8,3 proc. daugiau skrydžių nei per tą patį mėnesį 2025 metais. Šių metų liepą LTOU aptarnavo beveik 5,7 tūkst. skrydžių, daugiausiai jų – virš 4 tūkst. – Vilniaus oro uoste. Aptarnautų skrydžių skaičius liepą augo visuose trijuose oro uostuose, ženkliausias augimas (9,2 proc.) užfiksuotas Vilniaus oro uoste.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.