Komandos formavimo veiklos

Kodėl komandos formavimas – ne tik pramoga

Daugelis žmonių, išgirdę žodžius „komandos formavimo veikla”, iš karto įsivaizduoja kažką panašaus į priverstinį boulingo vakarą, kur visi apsimeta, kad jiems smagu, o po to grįžta į biurą ir elgiasi lygiai taip pat kaip anksčiau. Ir, tiesą sakant, taip dažnai ir būna – jei renginys organizuojamas be aiškaus tikslo, jis tampa tiesiog dar vienu punktu darbotvarkėje.

Tačiau gerai apgalvota komandos formavimo veikla gali iš tiesų pakeisti tai, kaip žmonės dirba kartu. Ne per vieną dieną, ne magiškai – bet pamažu, per bendrus išgyvenimus, juoką, kartais net per nesėkmes. Vilniuje šiuo metu yra daugybė galimybių organizuoti tokius renginius – nuo klasikinių iki visiškai netikėtų formatų. Ir tai, kad miestas pastaruoju metu labai aktyviai vystosi kaip verslo ir technologijų centras, tik padidina poreikį tokioms veikloms.

Kas iš tikrųjų veikia, o kas – tik atrodo gerai

Prieš pradedant kalbėti apie konkrečias veiklas, verta suprasti vieną svarbų dalyką: ne kiekviena „fun” veikla yra komandos formavimas. Kartais tai tiesiog laisvalaikis kartu, ir tai irgi gerai – bet nereikia to painioti.

Tikra komandos formavimo veikla turi tam tikrą struktūrą. Ji skatina žmones bendrauti ne tais pačiais kanalais, kuriais jie bendrauja darbe. Ji leidžia pamatyti kolegas kitoje šviesoje. Ji kuria situacijas, kur reikia pasitikėti vienas kitu arba kartu spręsti problemas.

Štai keletas dalykų, kurie iš tikrųjų veikia:

• Veiklos, kuriose reikia bendrauti tarp skirtingų hierarchijos lygių (ne tik su savo tiesioginiu vadovu)
• Situacijos, kuriose nėra vieno „teisingo” atsakymo – kur komanda turi susitarti
• Veiklos, kurios reikalauja fizinio arba kūrybinio įsitraukimo – ne tik intelektinio
• Renginiai, po kurių yra laiko neformaliems pokalbiams

O kas dažnai neveikia: per daug konkurencingi žaidimai (sukuria įtampą, ne vienybę), veiklos, kurios gėdina arba spaudžia žmones daryti tai, ko jie nenori, ir renginiai, kurie neturi jokio ryšio su realiais komandos iššūkiais.

Vilnius kaip erdvė komandos veikloms – daugiau galimybių, nei atrodo

Vilnius per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė. Miestas, kuris dar prieš dešimtmetį buvo gana ribotas tokių renginių atžvilgiu, dabar siūlo tikrai įvairų pasirinkimą. Tai susiję ir su augančiu verslo sektoriumi, ir su tuo, kad vis daugiau tarptautinių kompanijų čia atidarė savo biurus – o jie atsivežė ir kultūrą, kurioje komandos formavimas yra rimtas dalykas, ne tik formalumas.

Vilniuje galima rasti:

• Escape room’us – jų mieste jau tikrai nemažai, ir kai kurie yra tikrai aukšto lygio. Ypač rekomenduojami tie, kurie turi didesnę grupės talpą ir yra pritaikyti korporatyviniams renginiams.
• Kulinarines patirtis – virimo klasės, degustacijos, maisto gaminimas kartu. Tai viena iš populiariausių veiklų tarp vidutinio ir didelio dydžio komandų.
• Lauko veiklas – orientacines varžybas, nuotykių parkus, irklavimą Neryje ar Vilnelėje.
• Kūrybines dirbtuves – keramika, tapyba, fotografija. Tai ypač tinka komandoms, kurios kasdien dirba su skaičiais ar kodu – kūrybiškumas čia tampa atgaiva.
• Miesto žaidimus – tai palyginti naujas formatas, kai komandos atlieka užduotis skirtingose miesto vietose. Vilniaus senamiestis tam puikiai tinka.

Vienas praktinis patarimas: jei jūsų komanda yra tarptautinė arba mišri (lietuviai ir užsieniečiai), labai svarbu pasirinkti veiklą, kuri nepriklausytų nuo kalbos ar kultūrinių žinių. Kulinarinės veiklos, lauko žaidimai ar kūrybinės dirbtuvės šiuo atžvilgiu yra daug universalesni nei, pavyzdžiui, viktorinos apie Lietuvos istoriją.

Kaip pasirinkti tinkamą formatą pagal komandos dydį

Tai vienas iš dažniausių klausimų, su kuriais susiduria renginių organizatoriai ir HR specialistai. Ir atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo.

Mažos komandos (iki 10 žmonių) turi didžiausią laisvę. Čia galima rinktis intensyvesnes, labiau asmenines veiklas – pavyzdžiui, kartu gaminti vakarienę, eiti į degustaciją, išbandyti kažką visiškai nauja (pvz., burlesque šokio pamoką, jei komanda drąsi). Mažoje grupėje žmonės greičiau atsiskleidžia, tad net ir paprastas renginys gali duoti gerų rezultatų.

Vidutinės komandos (10–30 žmonių) – čia jau reikia daugiau struktūros. Geras sprendimas: padalinti į mažesnes grupes, kurios atlieka skirtingas užduotis, o vėliau susitinka ir dalijasi patirtimi. Vilniuje escape room’ai, miesto žaidimai ar kulinariniai turnyrai puikiai tinka šiam formatui.

Didelės komandos (30+ žmonių) – čia reikia profesionalaus organizatoriaus. Bandyti tai daryti patiems dažnai baigiasi logistine katastrofa. Vilniuje yra keletas kompanijų, kurios specializuojasi būtent korporatyviniuose renginiuose – verta jų pasiteirauti iš anksto, nes populiarūs terminai (ypač pavasaris ir ruduo) užsirezervuoja greitai.

Dar vienas svarbus aspektas: fizinis pajėgumas. Jei komandoje yra žmonių su judėjimo sutrikimais, nėščių kolegų ar tiesiog žmonių, kurie fiziškai aktyvių veiklų nenori – tai reikia atsižvelgti. Geriausi renginiai yra tie, kuriuose kiekvienas gali dalyvauti savo tempu ir savo lygiu.

Virtualios ir hibridinės komandos – atskiras iššūkis

Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau kompanijų dirba hibridiškai arba visiškai nuotoliniu būdu. Ir čia komandos formavimas tampa ypač sudėtingas – nes žmonės, kurie kasdien mato vienas kitą tik per Zoom, neretai jaučiasi labiau atsiskyrę nei tie, kurie dirba biure.

Virtualios komandos formavimo veiklos egzistuoja ir kai kurios iš jų yra tikrai veiksmingos. Bet reikia būti sąžiningam: jos niekada nepakeis gyvų susitikimų. Todėl jei jūsų komanda yra hibridinė, rekomenduojama bent kartą per ketvirtį organizuoti gyvą renginį – net jei tam reikia atvykti iš kitų miestų.

Kas veikia virtualioje erdvėje:

• Online escape room’ai (yra nemažai platformų, kurios tai siūlo)
• Virtualios degustacijos – kompanija išsiunčia produktus, o degustacija vyksta kartu per vaizdo skambutį
• Online žaidimai, kuriuose reikia bendradarbiauti (ne konkuruoti)
• Kūrybiniai iššūkiai – pavyzdžiui, kiekvienas namuose pagamina tą patį patiekalą ir visi kartu vakarieniauja per ekraną

Kas neveikia virtualioje erdvėje: ilgi formalūs susitikimai, pavadinti „team building’u”, bet iš esmės esantys dar vienas darbo skambutis. Žmonės tai iš karto jaučia ir atsijungia – ir ne tik fiziškai.

Biudžetas: kiek iš tikrųjų reikia išleisti

Tai klausimas, kurio daugelis vengia, bet kuris yra labai praktiškas. Komandos formavimas gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų vienam žmogui – ir abu kraštutinumai gali būti tiek prasmingi, tiek visiškai švaistomi pinigai.

Vilniuje orientacinės kainos:

• Escape room – apie 15–25 EUR vienam žmogui (priklausomai nuo grupės dydžio ir vietos)
• Kulinarinė klasė – 40–80 EUR vienam žmogui (su produktais ir instruktoriumi)
• Miesto žaidimas su profesionaliu organizatoriumi – 30–60 EUR vienam žmogui
• Lauko nuotykių parkas – 20–40 EUR vienam žmogui
• Kūrybinės dirbtuvės (keramika, tapyba) – 35–70 EUR vienam žmogui

Svarbu atsiminti: pigiausia veikla ne visada yra blogiausia. Kartais paprastas pikniko organizavimas Vingio parke su keliais žaidimais gali duoti geresnių rezultatų nei brangus renginys, kuris neatitinka komandos kultūros.

Praktinis patarimas: prieš nustatant biudžetą, paklauskite pačios komandos, ko jie norėtų. Tai ne tik padeda pasirinkti tinkamą veiklą, bet ir parodo, kad jų nuomonė svarbi – o tai jau savaime yra komandos formavimas.

Dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti

Per daugelį metų stebint, kaip kompanijos organizuoja šiuos renginius, galima pastebėti tam tikrus pasikartojančius modelius – ir ne visada teigiamus.

Klaida Nr. 1: Rengti komandos formavimą tada, kai komandoje yra konfliktas. Tai labai dažna klaida. Vadovai galvoja: „Jie nesutaria, reikia juos suvesti kartu.” Bet jei konfliktas nesprendžiamas tiesiogiai, jokia veikla jo neišspręs. Komandos formavimas veikia kaip prevencija ir kaip stiprinimas – ne kaip terapija.

Klaida Nr. 2: Neatsižvelgti į komandos kultūrą. Jei jūsų komanda yra intravertų pilna, priverstinis socialinis renginys gali sukelti daugiau streso nei džiaugsmo. Tokioms komandoms geriau tinka veiklos, kuriose galima dalyvauti savo tempu – kūrybinės dirbtuvės, lauko žaidimai su aiškiomis užduotimis.

Klaida Nr. 3: Organizuoti renginį darbo valandomis, bet nekompensuoti laiko. Tai ypač jautru Lietuvoje, kur darbo kultūra vis dar yra gana tradicinė. Jei renginys vyksta po darbo valandų, žmonės gali jaustis, kad jų asmeninis laikas negerbiamas. Geriausia – organizuoti per darbo laiką arba aiškiai pasakyti, kad dalyvavimas yra savanoriškas.

Klaida Nr. 4: Neturėti jokio tikslo. „Tiesiog pabūsime kartu” – tai irgi tikslas, bet labai silpnas. Geriausia, kai renginys turi bent vieną konkretų tikslą: susipažinti su naujais komandos nariais, pagerinti komunikaciją tarp skyrių, atsipalaiduoti po intensyvaus projekto.

Kai komandos formavimas tampa komandos kultūros dalimi

Geriausios komandos, kurias galima stebėti Vilniaus verslo aplinkoje, turi vieną bendrą bruožą: jos nelaiko komandos formavimo kaip atskiro renginio, kurį reikia surengti kartą per metus. Joms tai yra nuolatinis procesas – maži žingsniai, reguliarūs susitikimai, tradicijos, kurios kuria bendrą identitetą.

Tai gali būti labai paprasti dalykai: bendri pietūs kas savaitę, tradicija švęsti kiekvieno komandos nario gimtadienį, mėnesinis „retro” susitikimas, kur visi gali atvirai kalbėti apie tai, kas veikia ir kas ne. Tokie ritualai kuria pasitikėjimą lėčiau, bet tvirtiau nei bet koks vienkartinis renginys.

Vilniuje vis daugiau kompanijų – ypač startuoliai ir technologijų sektorius – pradeda suprasti šį skirtumą. Ir tai matosi: komandos, kurios investuoja į nuolatinį ryšį, ne tik geriau dirba kartu, bet ir rečiau keičia darbuotojus. O darbuotojų kaita Vilniuje, kur konkurencija dėl talentų yra tikrai didelė, yra labai realus ir brangiai kainuojantis iššūkis.

Taigi, jei galima duoti vieną svarbiausią rekomendaciją: nepradėkite nuo klausimo „kokią veiklą organizuoti”. Pradėkite nuo klausimo „kokią komandą norime turėti?” – ir tada veikla atsiras savaime. O Vilnius šiandien turi pakankamai galimybių, kad bet kokia vizija galėtų tapti realybe.