„Baltic International Security Centre“ (BISC) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas subūrė Lietuvos ir užsienio saugumo ekspertus į trijų dienų simuliaciją. Joje išbandoma, kaip Lietuva ir jos sąjungininkės reaguotų į politinius sukrėtimus, socialinę griūtį ir ekologinę nelaimę Rusijos Kaliningrado srityje.
Rusijai vėl grasinant branduoliniais ginklais, simuliacijos dalyviai nagrinėja kitą – realesnę, bet ne mažiau aktualią – problemą. Jie vertina, kaip nestabilumas Kaliningrade galėtų virsti regiono saugumo krize. Taip pat analizuoja, kaip į ją reaguotų kaimyninės valstybės ir jų sąjungininkės, kokių veiksmų jos galėtų ir turėtų imtis.
Kaliningrado sritis – Rusijos eksklavas prie Baltijos jūros, kuris sausuma ribojasi tik su Lietuva ir Lenkija, įsiterpusiomis tarp jo ir likusios Rusijos teritorijos. Abi šios valstybės yra Europos Sąjungos ir NATO narės, todėl srities padėtis tiesiogiai susijusi su viso regiono saugumu.
Spalio 8–10 d. vykstančioje simuliacijoje dalyviai atlieka sprendimų priėmėjų Vilniuje, Kaliningrade, Minske, Varšuvoje, Maskvoje ir kitur vaidmenis. Nagrinėdami tris hipotetinius scenarijus, jie renkasi diplomatinius, karinius, ekonominius ir kitus atsako veiksmus, o vėliau susiduria su savo sprendimų pasekmėmis ir kitų dalyvių reakcijomis.
Simuliacija (angl. wargaming) – mokymo ir analizės metodas, kai dalyviai atlieka skirtingų valstybių ar institucijų sprendimų priėmėjų vaidmenis hipotetinėje krizėje. Jis padeda išbandyti sprendimus ir pastebėti spragas, bet nėra ateities prognozė.
Simuliacijoje dalyvauja „Chatham House“ Rusijos ekspertas, knygos „Moscow Rules“ autorius Keir Giles, Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertas Nigel Gould-Davies, du buvę Jungtinės Karalystės ambasadoriai, buvusi NATO atstovė spaudai, dabar Royal United Services Institute (RUSI) ekspertė Oana Lungescu ir Lenkijos Rytų studijų centro ekspertas Robert Pszczel, anksčiau vadovavęs NATO informacijos biurui Maskvoje. Šie specialistai ir jų kolegos iš Lietuvos sukaupę dešimtmečių patirtį diplomatijos, saugumo politikos ir Rusijos sprendimų priėmimo tyrimų srityse.
„Diskusijose apie Baltijos šalių saugumą Lietuva ir jos kaimynės pernelyg dažnai vaizduojamos kaip bejėgės aukos, kurių likimą lemia kitas Maskvos žingsnis. Taip ignoruojamas jų pasirengimas, kompetencija ir gebėjimas veikti. Šioje simuliacijoje Kaliningradą nagrinėjame kaip galimą problemą pačiai Rusijai, o regiono sprendimų priėmėjams suteikiame savarankišką vaidmenį, kuris Vakarų komentaruose jiems pernelyg dažnai nepripažįstamas“, – sako BISC steigėjas ir vadovas Edward Lucas.
Simuliacijos tikslus ir metodiką penktadienį spaudos konferencijoje pristatė Edward Lucas, Oana Lungescu, ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas ir „ISM Wargaming Lab“ vadovas doc. dr. Pijus Krūminas.
„Baltijos šalys išsiskiria budrumu, atsparumu ir geru Rusijos veikimo supratimu. Tai stiprina NATO, Rusijai didinant agresiją Ukrainoje ir kitur Europoje. Aljansas labai atidžiai stebi Kaliningradą. Kilus krizei, visoms NATO sąjungininkėms reikėtų realiuoju laiku dalytis žvalgybos informacija, didinti parengtį ir pasiųsti nedviprasmišką signalą: esame vieningi ir kartu pasirengę atgrasyti nuo bet kokios agresijos“, – teigia Oana Lungescu. NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, kurios narės įsipareigoja viena kitą ginti pagal Vašingtono sutarties penktąjį straipsnį. Daugiau apie aljansą: nato.int.
Tikrinami sprendimai, o ne prognozuojami įvykiai
Simuliacijoje nagrinėjama, kaip skirtingi sprendimai gali paveikti krizės eigą. Dalyviai atlieka jiems paskirtus vaidmenis, siekia skirtingų tikslų ir sprendžia remdamiesi turima informacija. Vienų veiksmai keičia kitų galimybes, todėl visiems tenka reaguoti į besikeičiančias aplinkybes.
Siūlydami veiksmus, dalyviai turi paaiškinti, kas juos įgyvendintų, kokią problemą jie spręstų ir kokio rezultato siekiama. Ekspertų komanda vertina, ar siūlomi veiksmai įmanomi: ar juos įgyvendinanti pusė turi reikiamus įgaliojimus ir priemones, ar pavyktų pasiekti tikslą ir kokių papildomų pasekmių galėtų kilti. Atsižvelgiant į šiuos vertinimus, dalyviams pateikiama atnaujinta informacija apie situaciją, o jie priima tolesnius sprendimus.
Dalyviai gali pasitelkti ne tik karines, bet ir diplomatines, komunikacijos, ekonomines, finansines, žvalgybos, teisines ar teisėsaugos priemones. Kiekvienos dienos pabaigoje jie aptaria svarbiausius sprendimus, jų pasekmes ir tai, ko išmoko.
„Siekiame ne nuspėti ateitį, o pasirengti situacijoms, apie kurias kitaip galbūt nė nesusimąstytume. Simuliacijoje susiduria skirtingi požiūriai, iš naujo įvertiname tai, ką laikėme savaime suprantamu, ir aiškinamės, kaip mūsų sprendimai galėtų pakeisti krizės eigą“, – sako simuliacijas sukūręs ir joms vadovaujantis „ISM Wargaming Lab“ vadovas doc. dr. Pijus Krūminas.
Simuliacija remiasi neįslaptinta informacija ir ekspertų prielaidomis apie padėtį Kaliningrade. Jos rezultatai priklauso nuo scenarijų, dalyvių pasirinkimų ir ekspertų vertinimų, todėl neparodo tikimybės, kad tokia krizė iš tiesų kils.
„Lietuvoje sukauptos žinios ir patirtis gali padėti visai Europai geriau pasirengti krizėms. Tam būtinas glaudus viešojo sektoriaus, verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas bei ekspertiniu vertinimu grįsta viešoji diskusija, padedanti visuomenei geriau suprasti kylančius iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus. Universiteto užduotis – pasitelkti šią patirtį, sudaryti sąlygas išbandyti inovatyvius sprendimus ir kritiškai įvertinti jų veiksmingumą. Būtent toks bendradarbiavimas ir išskirtinių metodų taikymas gali tapti unikaliu Lietuvos indėliu stiprinant visos Europos atsparumą“, – teigia ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas.
Simuliacija baigsis šeštadienį, spalio 10 d. Jos rezultatų santrauka bus paskelbta kitą savaitę.
