2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Išganytojo kalvoje planuojama mokykla-darželis Vokietijos brigados vaikams: pristatytos šešios vizijos

Išganytojo kalvoje planuojama mokykla-darželis Vokietijos brigados vaikams: pristatytos šešios vizijos
Asociatyvi nuotrauka „Išganytojo kalvoje planuojama mokykla-darželis Vokietijos brigados vaikams: pristatytos šešios vizijos“ (Declan Sun / Unsplash)

Žengtas dar vienas svarbus žingsnis kuriant naują mokyklą-darželį ant Išganytojo kalvos Vilniuje. Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame architektūrinės idėjos konkurse pateiktos šešios vizijos darželiui ir mokyklai su viešąja erdve. Ugdymo įstaigoje mokysis Vokietijos brigados šeimų vaikai: apie 100 darželinukų ir beveik 900 mokinių.

„Vilniui tenka ypatinga atsakomybė pasirūpinti, kad čia atvykstantys Vokietijos brigados kariai ir jų šeimos turėtų visas sąlygas patogiai gyventi, dirbti ir auginti vaikus. Kokybiškas vaikų ugdymas yra viena svarbiausių šio įsipareigojimo dalių. Todėl naujos mokyklos ir darželio statybos – ne tik investicija į švietimo infrastruktūrą, bet ir konkretus Vilniaus indėlis stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Mokykla numatyta išskirtinėje sostinės vietoje – Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, todėl konkursu siekiama atrinkti kokybiškiausią urbanistinį ir architektūrinį sprendimą, kuris užtikrintų funkcionalią, estetišką ir šiuolaikišką ugdymo aplinką bei darniai integruotųsi į miesto struktūrą. Vilniaus istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl statyboms senamiesčio apsaugos zonoje taikomi paveldosaugos reikalavimai, o naujų pastatų mastelis, apimtys ir išvaizda vertinami ypač kruopščiai.

„Norime užtikrinti, kad vokiečių kariai ir jų šeimos čia jaustųsi kaip namie, todėl architektūrinės idėjos konkurso dalyviai turėjo atitikti aukščiausius standartus ir pasiūlyti sprendinius ne tik mokyklos pastatui, bet ir teritorijai – įvertinti susisiekimo jungtis, viešųjų erdvių kokybę, želdynų integraciją bei teritorijos ryšį su aplinkinėmis miesto dalimis. Labai džiaugiuosi, kad sulaukėme kokybiškų ir kūrybiškų vizijų, iš kurių kompetentinga komisija išrinks geriausią variantą“, – atkreipė dėmesį Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Didelis dėmesys konkurse skiriamas želdynams ir kraštovaizdžiui. Pagal konkurso užduotį projektuotojai turėjo užtikrinti kokybišką aplinkos formavimą, išsaugoti ir integruoti vertingus teritorijos elementus bei jautriai spręsti viešųjų erdvių ir žaliųjų zonų santykį su istorine miesto aplinka.

„Šis konkursas iš projektavimo komandų pareikalavo itin jautraus požiūrio į vietos kontekstą ir kraštovaizdį. Sulaukėme šešių skirtingų architektūrinių vizijų, kurios atskleidžia, kaip šiuolaikiška ugdymo infrastruktūra gali darniai įsilieti į išskirtinę miesto aplinką. Dabar komisijos laukia atsakinga užduotis išrinkti geriausią sprendimą“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento vadovas Jonas Stravinskas.

Konkurso darbus vertins komisija, kurią sudarys vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė ir architektai Joris Šykovas, Edgaras Neniškis, Vytenis Zilinskas, Aleksandras Gvildys bei Simone Schmirbach. Darbai bus vertinami pagal keturis pagrindinius kriterijus: urbanistinį integralumą, architektūrinių sprendinių kokybę, racionalumą ir funkcionalumą bei paslaugų kainą. Didžiausia vertinimo dalis tenka urbanistiniams, architektūriniams ir funkciniams sprendiniams – kiekvienas iš šių kriterijų sudaro po 30 proc. galutinio vertinimo.

Konkurso dalyviams numatyti piniginiai prizai: pirmos vietos laimėtojui – 15 tūkst. Eur, antrosios – 9 tūkst. Eur, o trečiosios – 6 tūkst. Eur. Su laimėtoju bus sudaryta projektavimo sutartis. Nugalėtoją tikimasi paskelbti šių metų IV ketvirtį. Architektūrinės idėjos konkursas – tai procedūra, kurios metu kelios projektavimo komandos pateikia koncepcijas, o komisija išrenka geriausią; ji vėliau tampa išsamesnio projekto pagrindu.

Vilniaus vystymo kompanija plėtojo ir Vokietijos brigados karių vaikams skirtos mokyklos „Deutsche Schule Vilnius“ projektą. Mokykla duris atvėrė pernai. Joje taip pat veikia ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupės vokiečių kalba.

Architektūrinio konkurso idėjų vizualizacijas rasite čia.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.