2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Investuoti į nekilnojamąjį turtą be didelių sumų: ką svarbu įvertinti prieš pasirenkant sutelktinį finansavimą

Investuoti į nekilnojamąjį turtą be didelių sumų: ką svarbu įvertinti prieš pasirenkant sutelktinį finansavimą
Asociatyvi nuotrauka „Investuoti į nekilnojamąjį turtą be didelių sumų: ką svarbu įvertinti prieš pasirenkant sutelktinį finansavimą“ (SHOX ART / Pexels)

Spalio 17 d. Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“, vykusioje Būsto ir investicijų mugėje kal bėta ne tik apie būsto kainas, pasiūlą ir perspektyvas. Daug dėmesio sulaukė ir investavimo galimybės: kaip į nekilnojamąjį turtą (NT) investuoti neturint didelių santaupų ir ką svarbu įvertinti prieš priimant sprendimą. Šias temas renginyje aptarė sutelktinio finansavimo platformos PROFITUS rinkodaros vadovė Miglė Juškevičiūtė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojama Būsto mugė jau ne vienerius metus suburia būsto ieškančius gyventojus ir NT rinkos atstovus. Šiemet lankytojai galėjo susipažinti su naujais būsto projektais, pasikonsultuoti su specialistais ir išgirsti ekspertų vertinimus apie rinkos perspektyvas.

„Svarstantiems apie būsto įsigijimą šiandien kyla nemažai klausimų – nuo kainos ir įperkamumo iki to, kaip keisis pasiūla ir ko galima tikėtis artimiausiais metais. Vieni svarsto, ar dabar tinkamas metas pirkti, kiti ieško būsto, kuris atitiktų ne tik šiandienos poreikius, bet ir būtų geras pasirinkimas ilgesniam laikui. Mugėje šias temas nagrinėjome iš skirtingų perspektyvų. Ne mažiau dėmesio skyrėme ir investavimui į nekilnojamąjį turtą, nes čia svarbu suprasti ne tik galimą grąžą, bet ir rizikas“, – sako LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Investuoti į NT neperkant būsto – misija įmanoma

Pranešime „Lietuvos sutelktinio finansavimo apžvalga“ PROFITUS rinkodaros vadovė Miglė Juškevičiūtė kalbėjo apie sutelktinio finansavimo raidą Lietuvoje ir apie tai, kaip keičiasi investuotojų pasirinkimai.

„Investuojant į nekilnojamąjį turtą nebūtina turėti dešimčių tūkstančių eurų ar pačiam pirkti būstą – sutelktinis finansavimas leidžia į NT projektus investuoti ir mažesnėmis sumomis. Tačiau vien galimybė pradėti nuo nedidelės sumos neatskleidžia viso rinkos vaizdo. Mūsų duomenimis, per pastaruosius metus vien fizinių VIP investuotojų kapitalas PROFITUS platformoje išaugo daugiau nei tris kartus, o investuojančių įmonių – beveik septynis kartus. Sutelktinį finansavimą vis dažniau renkasi ne tik pradedantieji, bet ir didesnes sumas valdantys investuotojai“, – sako M. Juškevičiūtė.

Sutelktinis finansavimas – tai būdas, kai daug investuotojų per internetinę platformą sudeda lėšas projektui įgyvendinti. NT srityje dažniausiai tai paskolos projektų vystytojams už nustatytas palūkanas, todėl investuotojas paprastai netampa būsto savininku.

Nuo pirmųjų žingsnių iki rizikų

Praktinę investavimo pusę – nuo pirmųjų žingsnių iki NT projektų pasirinkimo ir galimų rizikų – M. Juškevičiūtė aptarė diskusijoje „Kaip pradėti investuoti be didelių sumų? Sutelktinis finansavimas – atsakymas lietuviui“ kartu su „Swedbank“ atstove Egle Istratove.

Kaip ir bet kuri investicija, sutelktinis finansavimas susijęs su rizika: investuotas kapitalas ir grąža nėra garantuoti. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti projekto užtikrinimą, investicijos trukmę ir savo finansines galimybes.

Sutelktinio finansavimo platformų veiklą Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas. Investuotos lėšos nėra indėlis, todėl joms netaikomas indėlių draudimas. Vertindami projektą, atkreipkite dėmesį į paskolos užtikrinimą, pavyzdžiui, turto įkeitimą, ir galimybę lėšas paskirstyti keliems projektams.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.