2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Filmas apie Vilniuje gyvenusią vegetarizmo pradininkę Fanią Lewando: nemokama peržiūra Nacionalinėje bibliotekoje

Filmas apie Vilniuje gyvenusią vegetarizmo pradininkę Fanią Lewando: nemokama peržiūra Nacionalinėje bibliotekoje
Asociatyvi nuotrauka „Filmas apie Vilniuje gyvenusią vegetarizmo pradininkę Fanią Lewando: nemokama peržiūra Nacionalinėje bibliotekoje“ (Burak Bahadır Büyükkılınç / Pexels)

Spalio 15 d. 17.30 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Fanios skonių, kvapų ir spalvų pasaulis“ (2025) peržiūrą ir susitikimą su filmo režisieriumi Andrzejumi Ciecierskiu.

Dokumentiniame filme „Fanios skonių, kvapų ir spalvų pasaulis“ pasakojama apie Vilniuje gyvenusią vegetarizmo pradininkę Fanią Lewando (1887–1941). Prieš Antrąjį pasaulinį karą ji Vilniuje vadovavo populiariai vegetariškų patiekalų užeigai „Dietojarska Jadłodajnia“ (Dietinė vegetariška valgykla) dabartinėje Vokiečių gatvėje. Čia buvo siūlomi aškenazių virtuvės tradicijomis paremti vegetariški patiekalai. F. Lewando derino neįprastus skonius ir daug dėmesio skyrė sveikai mitybai, tikėdama, kad geros sveikatos pagrindas yra vitaminų gausi mityba be mėsos. Aškenaziai – Vidurio ir Rytų Europoje gyvenusios žydų bendruomenės, kalbėjusios jidiš kalba.

Jos kulinarinis talentas pelnė platų pripažinimą. Užeigoje lankėsi daug žymių svečių, tarp jų ir tuomet dar mažai žinomas jaunasis Marcas Chagallas. F. Lewando taip pat buvo vienintelė moteris, pakviesta dirbti vyriausiąja virėja Lenkijos okeaniniame laineryje „M/S Batory“, kur laivo keleiviams ruošė košerinius patiekalus. Košeriniai patiekalai ruošiami pagal žydų religines mitybos taisykles, pavyzdžiui, nemaišant pieno ir mėsos produktų.

Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią ji išleido kulinarinę knygą jidiš ir lenkų kalbomis, kurioje buvo pateikta 400 vegetariškų receptų. Deja, prasidėjęs karas staiga nutraukė jos tarptautinę karjerą. 1941 m. Fania Lewando ir jos vyras žuvo, o kulinarinė knyga karo chaose dingo.

Po daugelio dešimtmečių vienas šios knygos egzempliorius netikėtai buvo rastas Londono antikvarinių knygų mugėje. Niujorko YIVO instituto išversta į anglų kalbą, knyga tapo pasauliniu bestseleriu, vėliau buvo išleista ir lietuvių, lenkų bei čekų kalbomis. YIVO institutas – žydų istorijos ir kultūros tyrimų centras, kurio ištakos susijusios su Vilniumi.

Filmas bus rodomas originalo (lenkų) kalba su lietuviškais subtitrais.

Filmo trukmė 54 min. Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Renginio organizatorius – Lenkijos institutas Vilniuje.

Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad jo metu galite būti fotografuojami ir filmuojami, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga gali būti naudojamos viešinimo tikslais.

Iki susitikimo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Informacijos apie atvykimą ir bibliotekos darbo laiką galima rasti Lietuvos nacionalinės bibliotekos svetainėje.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.