2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

„EuroLiszt“ festivalio finalas Paliesiaus dvare: Mūza Rubackytė ir VU choras atliko Liszto „Via Crucis“

„EuroLiszt“ festivalio finalas Paliesiaus dvare: Mūza Rubackytė ir VU choras atliko Liszto „Via Crucis“
Asociatyvi nuotrauka „„EuroLiszt“ festivalio finalas Paliesiaus dvare: Mūza Rubackytė ir VU choras atliko Liszto „Via Crucis““ (cottonbro studio / Pexels)

VU jungtinis choras koncertavo su pasaulinio garso pianiste Mūza Rubackyte pirmojo „EuroLiszt“ festivalio Paliesiaus dvare uždarymo koncerte. Spalio 18 d., sekmadienį, 16 val. vykusiame renginyje gausus būrys muzikantų atliko garsaus vengrų kompozitoriaus Ferenco Liszto „Via Crucis“.

Pianistui, kompozitoriui ir vienai svarbiausių XIX a. Europos kultūros asmenybių – Ferencui Lisztui – skirtame festivalio finaliniame koncerte pasirodė jo meno vadovė ir sumanytoja, visada Lietuvoje laukiama ir visų mylima atlikėja Mūza Rubackytė, VU jungtinis choras (meno vadovė Rasa Gelgotienė), sudarytas iš chorų „Pro musica“, „Virgo“ ir „Gaudeamus“ narių, solistai – LMTA Solinio dainavimo katedros magistrantai: Gabrielė Andrulytė (sopranas), Vakarė Banuškevičiūtė (mecosopranas), Ignas Ščesnulevičius (tenoras), Ervinas Jasevičius (bosas). Dirigavo Rasa Gelgotienė.

F. Liszto „Via Crucis“ arba „Kryžiaus kelias“ – tai unikalus, trapaus subtilumo ir gilaus dramatizmo kupinas kūrinys, susidedantis iš 14 dalių, atitinkančių Kryžiaus kelio stotis. Kiekviena jų ypatinga, turinti savitą muzikinį charakterį ir aprėpianti platų raiškos spektrą nuo tylios maldos iki dramatiškų kulminacijų, padedanti apmąstyti Kristaus kančią ir pasinerti į gilesnes refleksijas.

Kryžiaus kelias – krikščioniškoje tradicijoje maldos apmąstymas, kuriame sekamas Kristaus kelias į nukryžiavimą, padalytas į stotis. Dažniausiai jis atliekamas per Gavėnią ir Didžiąją savaitę, o Liszto kūrinys skirtas chorui, solistams ir vargonams ar fortepijonui.

„Mūsų chorui ne tik didžiulė garbė koncertuoti su pasaulinio garso pianiste Mūza, bet ir neįkainojama romantinės muzikos interpretavimo mokykla. Tiek choristai, tiek aš pati tiesiog geriame iš jos gebėjimą suteikti gilią prasmę kiekvienai, net menkiausiai muzikinei frazei“, – džiaugėsi VU chorų meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

F. Lizto „Via Crucis“ Lietuvoje pirmą kartą buvo atliktas 2025 m. balandį Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Jo atlikimui VU jungtinis choras ruošėsi itin kruopščiai – prieš koncertą turėjo galimybę repetuoti su Mūza Rubackyte. Vėliau, per tų pačių metų Velykas su tos pačios sudėties atlikėju būriu šis opusas buvo pristatytas istorinėje Kompjeno pilyje Prancūzijoje vykstančio festivalio publikai.

Todėl ir festivaliui Lietuvoje Paliesiaus dvaras pasirinktas neatsitiktinai. XIX amžiuje dvarai ir salonai buvo svarbios Europos muzikinio gyvenimo erdvės, kuriose koncertas tapdavo ne tik muzikine, bet ir socialine bei dvasine patirtimi. Būtent tokioje aplinkoje F. Lisztas praleido savo gastrolių aukso periodą, koncertuodamas monarchams, aristokratijai ir Europos intelektualams. Festivalis siekia šią tradiciją atgaivinti Paliesiaus dvare – sugrąžinti artimą atlikėjo ir klausytojo santykį ir dvarą paversti gyva tarptautinės kultūros erdve.

Salonas XIX amžiuje reiškė privatų muzikos ir pokalbių vakarą namuose ar dvare, į kurį susirinkdavo menininkai ir mecenatai. Tokiose erdvėse kameriniai koncertai skambėdavo arti klausytojo, be didelės scenos ir atstumo tarp atlikėjo bei publikos.

Pianistė Mūza Rubackytė – viena svarbiausių Lietuvos muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje. Jos kūryboje ypatingą vietą užima vengrų kompozitoriaus Ferenzo Liszto interpretacijos. JAV leidinio „Fanfare“ kritikai ją yra pavadinę „viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“. M. Rubackytė yra Tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, kompozitoriaus vardo draugijos Lietuvoje „Lisztuania“ prezidentė, pianistų konkurso „Lisztofonija“ iniciatorė ir globėja. 2012 m. už F. Liszto kūrybos sklaidą pasaulyje Vengrijos kultūros ministerija M. Rubackytę apdovanojo „Pro Hungarica“ prizu.

VU chorai „Gaudeamus“, „Pro musica“ ir „Virgo“ – trys išskirtiniai kolektyvai, sujungiantys skirtingus balsus ir patirtis į vieningą muzikinę bendruomenę. Kiekvienas choras turi savo unikalią istoriją ir identitetą, tačiau jų bendras tikslas – puoselėti chorinę muziką ir skleisti jos grožį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šių trijų chorų jungtinė veikla ne tik sustiprina kiekvieno kolektyvo muzikinį potencialą, bet ir sukuria unikalią sinergiją, leidžiančią pristatyti klausytojams aukščiausio lygio chorinę muziką.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.