2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Dviratininkų klaidos: netaisyklingas stabdymas ir silpnas fizinis pasirengimas – ką pataria Vilniaus treneriai

Dviratininkų klaidos: netaisyklingas stabdymas ir silpnas fizinis pasirengimas – ką pataria Vilniaus treneriai
Asociatyvi nuotrauka „Dviratininkų klaidos: netaisyklingas stabdymas ir silpnas fizinis pasirengimas – ką pataria Vilniaus treneriai“ (Hiboy / Unsplash)

Važiuoti dviračiu daugelis išmokstame dar vaikystėje. Tačiau ar tikrai mokame tinkamai stabdyti, išlaikyti pusiausvyrą netikėtoje situacijoje ar suvaldyti dviratį sudėtingesnėje trasoje? O ar žinote, kodėl norint geriau važiuoti dviračiu svarbu lavinti ne tik techniką, bet ir bendrą fizinį pasirengimą? Apie tai kalba trijų Lietuvos dviračių sporto klubų treneriai, šį rudenį su kolegomis Vilniuje ir Šiauliuose organizavę nemokamas fizinio aktyvumo treniruotes vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems.

Mokėti važiuoti dar nereiškia mokėti valdyti dviratį

Netaisyklingas stabdymas, netinkamai pasirinktas greitis, žvilgsnis, nukreiptas į priekinį ratą, o ne važiavimo kryptį. Tai kelios pradedančiųjų dviratininkų klaidos, kurias įvardija „Energus talentų akademijos“ treneriai. Jų teigimu, net ir paprasti praktiniai pratimai gali padėti išmokti geriau valdyti dviratį, lavinti koordinaciją bei pusiausvyrą.

Šiuos įgūdžius akademijos trenerės Vestina ir Tatjana rugsėjo pabaigoje dvi savaites ugdė Vilniaus Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniams. Kasdien po pamokų vykusiose nemokamose fizinio aktyvumo treniruotėse 1–8 klasių vaikai mokėsi taisyklingai įveikti posūkius, kontroliuoti greitį, stabdyti, išlaikyti pusiausvyrą važiuojant siaura linija ir atlikti sudėtingesnius koordinacijos pratimus.

„Norėjome parodyti vaikams, kad dviratis gali būti ne tik kasdienė susisiekimo priemonė, bet ir būdas sportuoti, lavinti įgūdžius bei aktyviai leisti laisvalaikį. Džiaugiamės, kad po projekto dalis vaikų susidomėjo dviračių sportu ir jau prisijungė prie reguliarių akademijos treniruočių“, – pasakoja „Energus talentų akademijos“ atstovai.

Trenerės pataria pradėti nuo trumpesnių, nesudėtingų maršrutų, krūvį didinti palaipsniui ir, jei įmanoma, susirasti bendraminčių. Važinėjimas kartu gali padėti išlaikyti motyvaciją ir fizinį aktyvumą paversti reguliariu įpročiu.

Kodėl dviratininkui neužtenka vien važiuoti dviračiu?

Dar vieną dažną įsitikinimą išskiria Šiauliuose veikiančios „BMX akademijos“ vadovas ir fizinio rengimo treneris Arūnas Šatas. Pasak jo, sportuojantieji neretai mano, kad norint tobulėti, pakanka treniruotis tik pasirinktoje sporto šakoje. Tačiau iš tiesų vien važiavimo dviračiu geriems rezultatams nepakanka.

„Labai svarbus bendrasis fizinis pasirengimas, įvairių fizinių gebėjimų lavinimas. Tai padeda siekti sportinių rezultatų ir mažinti traumų riziką. Bendrasis fizinis rengimas reikalingas ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visiems fiziškai aktyviems žmonėms. Gera reakcija, dviračio valdymo įgūdžiai ir fizinis pasirengimas padeda geriau susidoroti su įvairiomis situacijomis važiuojant dviračiu“, – aiškina A. Šatas.

Būtent todėl „BMX akademija“ fizinio aktyvumo projekte derina BMX technikos mokymą su bendrojo fizinio rengimo treniruotėmis. Spalį užsiėmimai vyksta Šiaulių lengvosios atletikos manieže ir BMX trasoje, o spalio 17-ąją klubas surengė rudens šventę, kurios programoje buvo „pump track“ varžybos, balansinių dviratukų lenktynės bei kliūčių ruožas. Pump track – tai uždara banguota trasa su posūkiais ir kauburėliais, kuria važiuojama be minimo: greitis išlaikomas keliant ir spaudžiant dviratį bei kūną.

Treniruotės atviros įvairaus amžiaus žmonėms, o neturintiems savo dviračio ar apsaugos priemonių akademija suteikia klubo įrangą. Taip siekiama paskatinti išbandyti BMX ir tuos, kurie dar tik svarsto pradėti sportuoti.

Sudėtingoje trasoje vien drąsos nepakanka

Kalnų dviračių sporte ypač svarbus gebėjimas derinti fizinį pasirengimą ir važiavimo techniką. Vilniuje veikiančios „Papartis Crew Racing“ komandos atstovai pabrėžia, kad MTB enduro disciplina reikalauja ištvermės, susikaupimo ir įvairiapusių dviračio valdymo įgūdžių. Enduro – kalnų dviračių sporto rungtis, kurioje laikas matuojamas tik leidžiantis nuo kalno, o kilimas į viršų būna nevaržomas laiku.

Šioje disciplinoje dviratininkams tenka greitai leistis sudėtingomis trasomis, o vėliau savo jėgomis kilti į kalną. Todėl svarbu ne tik gebėti įveikti kliūtis, bet ir tinkamai paskirstyti fizines jėgas.

„MTB enduro reikalauja universalių įgūdžių: reikia gebėti greitai važiuoti trasa žemyn nuo kalno, o vėliau į jį vėl užminti. Ši disciplina skatina visapusiškai tobulinti dviračio valdymą, reikalauja fizinio pasirengimo ir kartu suteikia galimybę aktyviai leisti laiką gamtoje“, – pasakoja „Papartis Crew Racing“ komanda.

Siekdami supažindinti daugiau žmonių su šia disciplina, klubo treneriai rugsėjo ir spalio mėnesiais Vilniuje surengė dešimt nemokamų MTB treniruočių pradedantiesiems. Jose dalyviai mokėsi saugaus ir techniško važiavimo, nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnės patirties.

O spalio 24–25 dienomis klubas organizuoja ir nemokamas „Paparčio enduro taurės“ varžybas Vilniuje. Šeštadienį numatytas susipažinimas su trasomis bei treniruotės, o sekmadienį nuo 10 val. prasidės varžybos.

Šios veiklos įgyvendinamos vykdant fizinio aktyvumo projektą, bendradarbiaujant Lietuvos dviračių sporto federacijai, Nacionalinei sporto agentūrai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Nacionalinė sporto agentūra yra valstybės institucija, atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą ir fizinio aktyvumo programų koordinavimą. Daugiau informacijos apie ją rasite oficialioje svetainėje.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.