Drono filmavimo taisyklės

Kodėl drono valdytojai Vilniuje vis dar daro tas pačias klaidas

Kiekvieną pavasarį, kai oras pradeda šiltėti ir žmonės išsitraukia dronus iš žiemos miego, miesto parkuose ir prie Neries krantinių vėl pasigirsta tas pažįstamas zvimbimas. Ir kiekvieną pavasarį dalis tų žmonių nežino, kad tuo metu jie galbūt pažeidžia Lietuvos aviacijos taisykles. Ne todėl, kad jiems nerūpi – tiesiog niekas jiems to tinkamai nepaaiškino, o informacija internete dažnai būna arba pasenusi, arba tokia sudėtinga, kad norisi tiesiog uždaryti naršyklę ir skristi toliau.

Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori filmuoti droną atsakingai – nesvarbu, ar esate hobistas, fotografuojantis Vilniaus senamiestį, ar kūrybinis profesionalas, kuriam reikia oro kadro komerciniam projektui. Čia rasite konkrečią, aktualią informaciją, o ne bendrų frazių rinkinį.

Europos taisyklės, kurios galioja ir Lietuvoje

Nuo 2021 metų pradžios Europoje įsigaliojo bendros ES aviacijos agentūros (EASA) drono naudojimo taisyklės. Tai reiškia, kad Lietuva nebegali turėti visiškai savo atskirų taisyklių – pagrindas yra europinis, o Lietuvos civilinės aviacijos administracija (CAA) tik papildo jį vietiniais reikalavimais.

Pirmiausia reikia suprasti kategorijų sistemą. Dronus naudojimui skirsto į tris kategorijas: „Atvira”, „Specifinė” ir „Sertifikuota”. Didžioji dalis hobistų ir net nedidelių komercinių projektų patenka į „Atvirą” kategoriją, tačiau ir čia yra trys subkategorijos – A1, A2 ir A3 – kurios lemia, kur ir kaip galite skristi.

Praktiškai tai reiškia štai ką:

• A1 subkategorija – galite skristi virš žmonių (bet ne virš minios), jei dronas sveria mažiau nei 250 gramų. Populiarus DJI Mini 3 Pro patenka čia.
• A2 subkategorija – dronas gali sverti iki 4 kg, bet nuo žmonių reikia laikytis bent 30 metrų horizontalaus atstumo (tam tikrais atvejais – 5 metrų, jei turite papildomą A2 kompetencijos pažymėjimą).
• A3 subkategorija – skristi toli nuo gyvenamųjų, komercinių ir pramoninių zonų, bent 150 metrų nuo žmonių grupių.

Svarbu: net jei jūsų dronas sveria mažiau nei 250 gramų, tai nereiškia, kad galite daryti viską, ką norite. Jei dronas turi kamerą, jis vis tiek turi būti registruotas ir operatorius turi turėti bent bazinę kompetenciją.

Registracija ir pažymėjimai – kaip tai veikia Lietuvoje

Lietuvoje drono operatoriai registruojasi per Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) sistemą. Registracija nėra sudėtinga – tai daroma internetu, ir procesas užtrunka apie 15–20 minučių, jei turite visus reikalingus duomenis. Registracijos mokestis yra simbolinis.

Gavę registracijos numerį, jį privalote fiziškai pažymėti ant savo drono. Tai ne formalumas – tai reikalavimas, kurio nesilaikant galite gauti baudą.

Dėl kompetencijos pažymėjimų situacija yra tokia:

• Bazinis online testas – privalomas visiems, kurie nori skristi A1 ir A3 subkategorijose. Testas atliekamas per LTSA sistemą, jį sudaro klausimai apie aviacijos taisykles, oro erdvę, meteorologiją ir saugumą. Galima laikyti neribotą kartų skaičių.
• A2 kompetencijos pažymėjimas – reikalauja papildomo teorinio egzamino ir praktinio mokymo. Šis pažymėjimas leidžia skristi arčiau žmonių su sunkesniais dronais.
• Specifinė kategorija – čia jau reikia operacinio rizikos vertinimo (SORA) ir papildomų leidimų. Tai dažniausiai aktualu profesionaliems filmavimo projektams miesto centre ar renginiuose.

Patarimas: nepalikite registracijos ir testo paskutinei minutei. Jei planuojate filmuoti kokiam nors projektui, pasirūpinkite dokumentais bent kelias savaites iš anksto – kartais gali prireikti papildomų leidimų, kuriems gauti reikia laiko.

Vilniaus oro erdvė – žemėlapiai, zonos ir kur tikrai negalima skristi

Vilnius yra vienas sudėtingiausių miestų Lietuvoje drono naudojimo požiūriu, ir tam yra priežasčių. Vilniaus oro uostas yra gana arti miesto centro, o tai reiškia, kad didelė miesto dalis patenka į kontroliuojamą oro erdvę.

Pagrindinis įrankis, kurį turėtų naudoti kiekvienas Vilniuje skrendantis dronas – tai DroneMap.lt arba europinė DroneSafe platforma. Taip pat DJI programėlė rodo apribojimų zonas, tačiau ji ne visada atspindi naujausius Lietuvos specifinius apribojimus, todėl geriau pasitikrinti keliuose šaltiniuose.

Konkrečiai Vilniuje reikia žinoti:

• Vilniaus oro uosto CTR zona – aplink oro uostą yra kontroliuojamo oro erdvės zona, kurioje be leidimo skristi draudžiama. Ši zona apima dalį Žirmūnų, Šeškinės ir kitų rajonų.
• Senamiestis – UNESCO saugoma zona, kur drono naudojimui taikomi papildomi apribojimai. Čia reikia ne tik laikytis aviacijos taisyklių, bet ir gauti leidimus iš Kultūros paveldo departamento, jei planuojate komercinį filmavimą.
• Valdovų rūmai, Gedimino pilis – valstybiniai objektai su papildomais saugumo reikalavimais.
• Vingio parkas ir Kalnų parkas – populiarios filmavimo vietos, tačiau čia dažnai vyksta renginiai, kurių metu drono naudojimas gali būti apribotas.
• Ligoninių, kalėjimų ir karinių objektų apylinkės – automatinis draudimas, net jei žemėlapyje zona neatrodo pažymėta.

Praktinis patarimas: prieš kiekvieną skrydį patikrinkite ne tik nuolatines zonas, bet ir laikinus oro erdvės apribojimus (NOTAM). Jie skelbiami Oro navigacijos paslaugų įmonės (Oro navigacija) svetainėje. Kartais renginiai, valstybiniai vizitai ar karinės pratybos sukuria laikinus draudimus, apie kuriuos žemėlapiai gali neinformuoti iš anksto.

Privatumo klausimas – apie kurį dažnai pamirštama

Aviacijos taisyklės – tai tik viena medalio pusė. Antroji, apie kurią kalbama kur kas mažiau, yra privatumo apsauga. Ir čia Lietuva, kaip ES narė, gyvena pagal BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) taisykles.

Kas tai reiškia praktiškai? Jei jūsų drono kamera fiksuoja atpažįstamus žmones be jų sutikimo, jūs techniškai tvarkote asmens duomenis. Tai ypač aktualu miesto aplinkoje, kur žmonės nuolat patenka į kadrą.

Hobistams, filmuojantiems asmeniniam naudojimui, taisyklės yra šiek tiek lankstesnės – vadinamoji „namų ūkio išimtis” leidžia filmuoti asmeniniais tikslais. Tačiau kai tik tas vaizdo įrašas patenka į socialinę mediją ar naudojamas komerciniais tikslais, situacija pasikeičia.

Keletas praktinių patarimų dėl privatumo:

• Jei filmuojate viešą renginį ar erdvę ir ketinate skelbti vaizdo įrašą, informuokite aplinkinius arba bent jau nefilmuokite žmonių iš arti be jų žinios.
• Komerciniam filmavimui, kuriame matomos privačios nuosavybės ar žmonės, verta turėti sutikimo formas.
• Privačios nuosavybės oro erdvė – sudėtinga tema. Teisiškai oro erdvė virš žemės sklypo nepriklauso žemės savininkui, tačiau filmuoti privačią nuosavybę ir skelbti tuos kadrus be savininko sutikimo gali sukelti teisinių problemų.

Draudimas ir atsakomybė – kas nutinka, kai kažkas nueina ne taip

Dronas – tai ne žaislas, o skraidantis įrenginys, galintis padaryti rimtą žalą. Ir čia daugelis operatorių daro klaidą – galvoja, kad jei laikosi taisyklių, viskas bus gerai. Taisyklių laikymasis sumažina riziką, bet jos nepanaikina.

Lietuvoje drono operatoriams, kurių įrenginys sveria daugiau nei 20 kg, draudimas yra privalomas. Tačiau net ir lengvesnių dronų atveju draudimas yra labai rekomenduojamas. Kodėl? Nes net 300 gramų dronas, nukritęs ant automobilio, gali padaryti kelis šimtus eurų žalos. O jei nukrenta ant žmogaus – pasekmės gali būti daug rimtesnės.

Populiarūs draudimo variantai Lietuvoje:

• Kai kurie namų turto draudimai apima ir drono žalą – verta pasitikrinti savo esamą polisą.
• Specializuotas drono draudimas – galima įsigyti per tarptautines platformas kaip Coverdrone ar Allianz. Kainos prasideda nuo keliasdešimt eurų per metus hobistams.
• Komerciniam naudojimui draudimas yra beveik privalomas – užsakovai dažnai jo reikalauja prieš pradedant darbą.

Svarbu žinoti: jei dronas nukrenta ir padaro žalą, o jūs neturite reikiamų leidimų ar pažymėjimų – draudimas gali atsisakyti mokėti. Todėl dokumentai ir draudimas eina kartu.

Komerciniam filmavimui – ką reikia žinoti papildomai

Jei filmuojate droną ne tik sau, bet ir užsakovams – reklamos klipams, nekilnojamojo turto fotografijai, vestuvių vaizdo įrašams ar architektūros dokumentacijai – taisyklės tampa griežtesnės, o atsakomybė didesnė.

Pirmiausia: komerciniam naudojimui paprastai reikia aukštesnio lygio kompetencijos pažymėjimo. Bazinis online testas gali nepakakti, ypač jei skraidote sudėtingesnėse aplinkose.

Antra: daugelis Vilniaus viešų erdvių, parkų ir kultūros objektų reikalauja atskiro leidimo komerciniam filmavimui. Pavyzdžiui:

• Bernardinų sodas, Vingio parkas – leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybė arba atitinkamos įstaigos.
• Gedimino pilis, Valdovų rūmai – reikia kreiptis į Lietuvos nacionalinį muziejų.
• Senamiestis – Kultūros paveldo departamentas gali turėti papildomų reikalavimų.
• Privačios teritorijos – reikia savininko raštiško sutikimo.

Trečia: jei filmuojate žmones (pvz., vestuvių ceremoniją), turėkite sutikimo dokumentus. Tai apsaugo ir jus, ir jūsų užsakovą.

Praktinis patarimas profesionalams: sukurkite standartinį dokumentų paketą – operatoriaus pažymėjimo kopija, drono registracija, draudimo polisas, sutikimo formos. Kai užsakovas ar savivaldybė paprašys dokumentų, galėsite juos pateikti per kelias minutes, o ne skubiai ieškoti.

Kai taisyklės susitinka su realybe – ką daryti praktiškai

Teorija yra viena, o praktika – visai kas kita. Vilniuje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, kartais susidursite su situacijomis, kai taisyklės nėra visiškai aiškios, o sprendimą reikia priimti čia ir dabar.

Keletas scenarijų ir kaip juos spręsti:

Praeiviai prašo nustoti filmuoti. Net jei esate teisus ir laikotės visų taisyklių, konfliktas niekam neišeina į naudą. Geriausia – trumpai paaiškinti, ką darote, parodyti dokumentus, jei reikia, ir, jei įmanoma, pakeisti filmavimo kampą. Socialinis konfliktas nėra vertas kadro.

Policija sustabdo ir klausinėja. Turėkite dokumentus prieinamus. Ramiai paaiškinkite, kokioje kategorijoje skraidate, parodykite registracijos numerį ant drono ir kompetencijos pažymėjimą. Dauguma pareigūnų Lietuvoje nėra drono ekspertai, todėl aiškus ir ramus paaiškinimas dažniausiai išsprendžia situaciją.

Dronas prarandamas iš akių arba praranda ryšį. Tai techninė problema, bet ji turi teisinių pasekmių – „Atviroje” kategorijoje dronas visada turi būti matomas operatoriui. Prieš skrydį patikrinkite baterijos lygį, signalo stiprumą ir nustatykite „grįžimo namo” funkciją.

Oras pasikeičia skrydžio metu. Vėjas virš 10–12 m/s daugumai vartotojiškų dronų jau yra riba. Nepasitikėkite vien drono galimybėmis – geriau nusileisti anksčiau nei rizikuoti.

Galiausiai – bene svarbiausias praktinis patarimas: susisiekite su Lietuvos drono operatorių bendruomenėmis. Facebook grupėse ir forumuose rasite žmonių, kurie jau praėjo visus šiuos kelius, žino vietines subtilybes ir gali pasidalinti patirtimi, kurios jokiame oficialiame dokumente nerasite. Vilniuje veikia kelios aktyvios bendruomenės, kuriose dalyviai reguliariai aptaria naujus reikalavimus, dalinasi leidimų gavimo patirtimi ir perspėja apie problematiškas vietas.

Drono filmavimas Vilniuje – tai tikrai įmanoma ir gali duoti nuostabių rezultatų. Miestas iš viršaus atrodo visiškai kitaip: Neries vingiai, senamiesčio stogai, modernaus verslo kvartalų geometrija. Tačiau tas grožis atsiveria tik tiems, kurie pasiruošia atsakingai – ne todėl, kad taip reikalauja biurokratija, o todėl, kad atsakingas operatorius yra saugus operatorius, ir tai galiausiai naudinga visiems.