Kai lapai nukrenta, o oras Vilniuje pradeda kvepėti sniegu ir karštu vynu, miestas keičia veidą – atsiranda žiemos miesteliai, mirga girliandos, o svarbiausia – atsidaro čiuožyklos. Kai kam tai tapo tikra žiemos tradicija: susitikti su draugais, apsivilkti šiltesnius drabužius ir nueiti pačiūžinėti, net jei paskutinį kartą tai darei kokioje nors mokyklos ekskursijoje. Vilniuje čiuožyklų nestinga – ir lauke, ir uždarose arenose, todėl verta žinoti, kur eiti, ką pasiimti ir kiek tai kainuos.
Lukiškių aikštė – klasika, be kurios neapsieinama
Jeigu paklaustum bet kurio vilniečio, kur pirmiausia eiti čiuožinėti, dauguma be dvejonių pasakys – Lukiškių aikštė. Kasmet čia įrengiamas žiemos miestelis su čiuožykla, kuri tapo tarsi neoficialiu miesto simboliu žiemos metu. Aikštė didelė, apšviesta, muzika groja, o aplink dažniausiai stovi prekybos nameliai su karštu vynu, spurgomis ar bandelėmis su cinamonu – tad net jei nemoki čiuožinėti, atmosfera pati savaime verta apsilankymo.
Svarbu paminėti, kad kainos ir darbo laikas kiekvienais metais šiek tiek kinta, todėl prieš einant verta patikrinti aktualią informaciją socialiniuose tinkluose ar miesto puslapyje. Bet apskritai tai viena prieinamiausių vietų – pačiūžas galima išsinuomoti vietoje, tad jei savų neturi, tai nėra kliūtis.
Kada eiti, kad nebūtų per daug žmonių
Savaitgaliais popietėmis ten tikrai netrūksta žmonių, ypač kai oras šaltas ir saulėtas – tada visi vilniečiai lyg susitaria eiti pačiūžinėti vienu metu. Jei nori ramesnės atmosferos, geriausia rinktis darbo dienų vakarus arba anksti rytą savaitgalį, kol dar niekas nesukėlęs.
Uždaros ledo arenos – kai lauke per šalta arba per karšta
Ne visada oras būna palankus lauko čiuožykloms – kartais sninga tiek, kad ledas pavirsta į sniego košę, kartais atlydis viską ištirpdo per naktį. Tokiu atveju gelbsti uždaros ledo arenos, kur galima čiuožinėti nepriklausomai nuo orų. Vilniuje veikia kelios tokios arenos, kuriose treniruojasi ir profesionalūs ledo ritulio komandos, bet dalis laiko skiriama ir laisviems čiuožimams.
Tokiose vietose ledas dažniausiai kokybiškesnis, lygesnis, o ir temperatūra stabilesnė – nereikia bijoti, kad per pietus viskas sutirps. Trūkumas vienas – dažniausiai reikia iš anksto pasižiūrėti tvarkaraštį, nes tam tikru metu vyksta treniruotės ar varžybos, ir laisvas čiuožimas būna tik tam tikromis valandomis.
Prekybos centrų čiuožyklos – patogu su vaikais
Žiemos metu ne viena didelė prekybos aikštė ar centras pasistato savo čiuožyklą – dažniausiai tai nedidelio ploto, bet gerai prižiūrimos ledo aikštelės, tinkamos šeimoms su mažais vaikais. Tokių vietų privalumas akivaizdus – jei vaikas pavargsta arba sušąla, visai šalia yra kavinės, tualetai, šilta patalpa, kur galima pasišildyti.
Tiesa, tokios čiuožyklos dažniausiai mažesnės nei Lukiškių aikštėje ar ledo arenose, tad jei ieškai vietos, kur galėtum pasukti platesnius ratus ir pasijusti kaip tikras čiuožėjas, verta rinktis didesnes teritorijas.
Ką apsivilkti, kad nesušaltum per pirmą pusvalandį
Daug kas daro klaidą – apsirengia taip, lyg eitų į paprastą pasivaikščiojimą, o po dešimt minučių jau šąla kojos ir rankos. Čiuožinėjimas – tai judėjimas, todėl per storas paltas gali tapti nepatogus, bet vis tiek reikia gero sluoksniavimo principo:
- Apatinis sluoksnis – termo apatiniai arba plonas megztinis, kuris nesulaiko drėgmės
- Vidurinis sluoksnis – šiltas džemperis ar flisas
- Viršutinis sluoksnis – vėją laikantis švarkas, nebūtinai storiausias, nes judant sušylama greitai
- Kojinės – storesnės, bet ne per storos, nes gali spausti pačiūžas ir sukelti diskomfortą
- Pirštinės – būtinos, nes rankos dažnai liečia ledą ar turėklus, o šaltis jaučiamas greičiausiai
Kepurė taip pat neprošal, ypač jei vėjuota – Lukiškių aikštėje, pavyzdžiui, vėjas gali gerokai pagąsdinti, nes erdvė atvira.
Pačiūžų nuoma ar savos – kas apsimoka
Jei planuoji čiuožinėti retkarčiais, nuoma – tikrai patogesnis pasirinkimas. Kainos dažniausiai nedidelės, o rūpesčių dėl saugojimo ir priežiūros nėra jokių. Tačiau jei jauti, kad tai gali tapti reguliaria žiemos pramoga, verta pagalvoti apie savas pačiūžas – ilgainiui tai atsipirks, be to, savos pačiūžos dažniausiai geriau pritampa prie kojos, o tai reiškia mažiau nubrozdinimų ir patogesnį čiuožimą.
Perkant svarbu neskubėti ir pasimatuoti keletą modelių – daugelis žmonių renkasi per didelį dydį, manydami, kad taip bus patogiau su storesne kojine, bet iš tikrųjų tai tik apsunkina kontrolę ant ledo.
Saugumo taisyklės, kurias verta prisiminti
Nesvarbu, ar čiuoži pirmą kartą, ar esi patyręs, keletas dalykų svarbu visiems:
- Krisdamas stenkis grupuoti kūną, o ne atsiremti tiesiomis rankomis – taip sumažini traumos riziką
- Venk staigių judesių tarp žmonių, ypač jei aikštelė perpildyta
- Vaikams verta rinktis šalmus, ypač jei tai pirmieji jų žingsniai ant ledo
- Jei ledas atrodo neprižiūrėtas, su įtrūkimais ar duobėmis – geriau susilaikyti ir pranešti darbuotojams
Nors nutikimai retai būna rimti, geriau iš anksto žinoti, kaip elgtis, nei mokytis iš patirties skaudžiu būdu.
Kai ledas ištirpsta, o nuotaika lieka
Čiuožykla Vilniuje žiemą – tai ne tik sportas ar pramoga, tai dar viena proga išeiti iš namų, pajusti šventinę atmosferą ir šiek tiek pasijuokti iš savęs, kai kojos slysta į visas puses. Nesvarbu, ar rinksiesi Lukiškių aikštę su jos šventine nuotaika, ar uždarą areną, kur galima čiuožinėti net per patį šalčiausią savaitgalį, ar mažą prekybos centro aikštelę su vaikais – svarbiausia neapsiriboti vienu apsilankymu. Kiekviena vieta turi savo atmosferą, savo tempą, ir verta išbandyti bent kelias, kol atrasi tą, kurioje jautiesi geriausiai.
O jei vis dar dvejoji, ar verta – prisimink, kad žiema Vilniuje trumpa, o tokios progos praeiti ratą kitą ant ledo, apsuptam šviesų ir karšto vyno kvapo, pasitaiko ne kasdien. Tad apsirenk šiltai, pasiimk draugą ar du, ir leisk sau bent valandėlę pasijusti kaip vaikui, kuriam ledas – tai tiesiog dar viena žaidimų aikštelė.
