Kai 2019 metais pasaulis pamatė HBO serialą „Černobylis”, dauguma žiūrovų buvo tikri, kad stebi Ukrainą arba bent jau kažkur netoli Pripiatės. Iš tikrųjų didžioji dalis scenų nufilmuota čia pat, Vilniuje ir jo apylinkėse. Miestiečiams, kurie kasdien vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, tai jau nebe naujiena, bet turistams ir net dalis vilniečių iki šiol nustemba sužinoję, kiek daug „sovietinės Ukrainos” iš tikrųjų yra mūsų mieste.
Kodėl kūrėjai rinkosi Vilnių, o ne Ukrainą
Atsakymas paprastas – logistika ir architektūra. Filmuoti Pripiatėje ar jos apylinkėse tiesiog nebuvo įmanoma dėl radiacijos lygio ir infrastruktūros būklės, o svarbiausia – reikėjo miesto, kuris atrodytų taip, tarsi laikas jame sustojo apie 1986-uosius. Vilnius, o tiksliau jo sovietinės statybos mikrorajonai, pasirodė esantis idealus pasirinkimas. Čia išliko autentiški daugiabučiai, mokyklos, sporto kompleksai, net šaligatvių plytelės, kurios niekur kitur Europoje jau seniai pakeistos.
Be to, Lietuvoje veikė (ir vis dar veikia archyviniuose kadruose matoma) Ignalinos atominė elektrinė – tos pačios konstrukcijos RBMK tipo reaktorius, koks sprogo Černobylyje. Tai reiškė, kad filmuotojams nereikėjo perkurti technikos iš nulio – užteko atvažiuoti ir filmuoti tikroje, veikiančiai panašioje stotyje.
Fabijoniškės ir Justiniškės – tikrasis Pripiatis
Jei kada nors vaikščiojote per Fabijoniškes ar Justiniškes ir jautėte kažkokį dežavu žiūrint serialą – jums neapsirikote. Būtent šie rajonai tapo pagrindine filmavimo aikštele, vaizduojančia sovietinį Pripiatį prieš katastrofą. Kiemai, laiptinės, net vaikų žaidimo aikštelės su būdingais metaliniais karuselėmis – viskas atrodė tiksliai taip, kaip reikėjo scenaristams.
Vietiniai gyventojai pasakoja įdomių istorijų – kaip vieną rytą pabudę rado gatvę nuklotą sovietiniais automobiliais, o balkonus papuoštus raudonomis vėliavomis. Kai kurie net nesuprato iš karto, kas vyksta, kol nepamatė kameras ir techniką.
Vilniaus TV bokštas ir kitos „pagrindinės” vietos
Ne mažiau svarbi buvo ir kitos lokacijos. Dalis interjero scenų filmuota buvusiuose administraciniuose pastatuose, kurie savo estetika – šalti koridoriai, biurokratiškos kabinetų durys, sovietiniai telefonai – idealiai tiko vaizduoti partinį aparatą. Kai kurios scenos nufilmuotos ir Kaune, tačiau būtent Vilnius liko pagrindine „scenografijos” baze.
Įdomu tai, kad daug kur net nereikėjo perdažyti ar pertvarkyti pastatų – užteko nuimti šiuolaikines reklamas, palangėse pastatytus plastikinius langus pakeisti seniems arba tiesiog filmuoti tuos namus, kurie dar neatnaujinti pagal energetinio efektyvumo programas. Tai, beje, kartu ir liūdnokas priminimas, kiek dar Vilniuje liko sovietinio palikimo, kurio niekas neskubėjo keisti.
Kaip Vilnius tapo netikėtu kino turizmo tašku
Po serialo sėkmės (o jis, primenu, tapo vienu geriausiai įvertintų HBO projektų per visą kompanijos istoriją) Vilnius atsidūrė kino turizmo žemėlapyje. Užsieniečiai, ypač iš JAV ir Didžiosios Britanijos, pradėjo aktyviai ieškoti ekskursijų po filmavimo vietas. Atsirado net specializuoti gidai, siūlantys „Chernobyl walking tour” – vaikščiojimą po Fabijoniškes su telefonu rankoje, lyginant kadrus iš serialo su realybe.
Tai davė papildomą postūmį ir vietinei ekonomikai – kavinės, apgyvendinimo įstaigos, net suvenyrų parduotuvės pradėjo minėti serialą savo reklamose. Kai kurie viešbučiai Senamiestyje siūlo specialius paketus turistams, norintiems ne tik pamatyti Katedros aikštę, bet ir aplankyti „sovietinį Pripiatį”.
Praktiniai patarimai norintiems patiems apžiūrėti vietas
Jei norite patys pasivaikščioti filmavimo vietomis, štai keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
- Fabijoniškės – lengviausiai pasiekiamos autobusu iš centro, kelionė užtrunta apie 20-25 minutes. Verta apsilankyti Fabijoniškių gatvėje ir aplink esančiuose kiemuose.
- Nepasilikite tik prie vieno namo – daug scenų filmuota skirtingose vietose, todėl verta pasidomėti konkrečiais kadrais internete prieš išeinant.
- Gerbkite gyventojus – žmonės čia gyvena kasdien, todėl fotografuojant kiemus ar laiptines verta elgtis atsargiai ir nesibrauti į privačias erdves.
- Geriausias metas apsilankyti – ruduo arba žiema, kai medžiai be lapų ir apšvietimas panašesnis į filme matytą niūroką atmosferą.
- Jei norite tikros patirties – verta užsisakyti gidą, kuris žino tikslias filmavimo koordinates, nes savarankiškai kartais sunku atpažinti vietas be papildomos informacijos.
Ką tai reiškia Vilniaus architektūros paveldui
Įdomu tai, kad serialas netiesiogiai atkreipė dėmesį į sovietinės architektūros vertę. Ilgą laiką tokie mikrorajonai kaip Fabijoniškės ar Justiniškės buvo laikomi tiesiog „pilkais” ir neįdomiais, o štai dabar kai kurie architektūros entuziastai pradėjo kalbėti apie jų istorinę ir estetinę reikšmę. Gal tai skamba paradoksaliai – kad tarptautinis serialas apie tragediją privers žmones kitaip pažvelgti į savo pačių aplinką – bet taip jau nutiko.
Vilniaus savivaldybė, beje, į šitą temą reagavo gana atsargiai – oficialios rinkodaros kampanijos, susietos su serialu, buvo minimalios, nors turizmo sektorius akivaizdžiai pasinaudojo susidomėjimo banga.
Vietoj pabaigos: kai miestas tampa dekoracija, o istorija – realybe
Yra kažkas keisto ir kartu labai vilnietiško tame, kad mūsų miesto kiemai, kuriuose kasdien žaidžia vaikai ar senoliai vedžioja šunis, staiga tapo garsiausios pasaulinės katastrofos scenografija. Tai priminimas, kad Vilnius – ne tik senamiesčio bažnyčios ir turistinės atvirutės, bet ir sovietinio laikotarpio sluoksnis, kuris niekur nedingo, tiesiog laukė savo momento ekrane.
Jei planuojate apsilankyti filmavimo vietose, nepamirškite – tai ne muziejus po atviru dangumi, o tikri gyvenami rajonai. Elkitės pagarbiai, pasiimkite gerą fotoaparatą arba bent telefoną su geru akumuliatoriumi, nes vietų, kurias norėsis nufotografuoti, bus daugiau nei tikėjotės. O jei staiga sutiksite vietinį gyventoją, galintį papasakoti, kaip tą vasarą jo kiemas virto Pripiatimi – būtinai jo paklauskite, tokios istorijos dažnai įdomesnės nei bet koks oficialus gidas.
