Jau šį penktadienį, spalio 16 d., Vilniuje prasideda Tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida 2026“. Tarp išskirtinių šių metų festivalio renginių – ir legendiniam estų kompozitoriui Arvo Pärtui skirta programa: spalio 18 d., sekmadienį, LVSO koncertų salėje vyksiančiame koncerte „Arvo Pärt. Greatest Works“ skambės bene reikšmingiausi garsiojo estų kūrėjo opusai, pelnę jam pasaulinį pripažinimą ir pavertę jį dažniausiai atliekamu gyvu klasikiniu kompozitoriumi pasaulyje. Publika šio vakaro metu turės išskirtinę progą išgirsti muziką, tapusią svarbia ne tik šio kompozitoriaus kūrybos, bet ir visos šiuolaikinės klasikos kanono dalimi. Unikaliame koncerte dalyvaus bei legendinio kūrėjo kūrinius atliks Vilniaus miesto ansamblis NIKO su orkestru ir dirigentas Gediminas Gelgotas.
Koncertas „Arvo Pärt. Greatest Works“
Spalio 18 d., sekmadienį, LVSO koncertų salėje skambės šie legendiniai A. Pärto opusai:
- elegiškas ir hipnotizuojantis „Cantus in memoriam Benjamin Britten“;
- taikos malda vadinamas „Da Pacem Domine“;
- asketiško skaidrumo „Summa“;
- vieni dažniausiai atliekamų kompozitoriaus kūrinių „Fratres“ ir „Spiegel im Spiegel“;
- pasaulinę šlovę A. Pärtui atvėrusi „Tabula rasa“;
- vienas reikšmingiausių vėlyvojo laikotarpio kūrinių „Trisagion“.
Kompozitorius ir „tintinnabuli“ stilius
Pernai garbingą 90-ies metų sukaktį pažymėjęs estų kompozitorius Arvo Pärtas yra vienas reikšmingiausių šiuolaikinių autorių pasaulyje. Greta tokių kūrėjų kaip Philipas Glassas, Steve'as Reichas ar Johnas Adamsas jis laikomas viena svarbiausių šiuolaikinės muzikos figūrų. Žymusis minimalistas S. Reichas apie fenomenalią savo kolegos muziką yra pasakęs: „Jis visiškai nesitaiko prie laikmečio madų, ir vis dėlto yra nepaprastai populiarus.“
Pasaulinę šlovę A. Pärtui pelnė jo sukurtas unikalus „tintinnabuli“ stilius (lot. tintinnabulum – varpelis). „Tintinnabuli“ muzikoje itin koncentruota medžiaga išreiškia ypatingą kompozitoriaus santykį su tyla, o pats stilius atskleidžia kūrėjo filosofiją, glaudžiai susijusią su krikščioniškomis vertybėmis, religine praktika bei tiesos, grožio ir tyrumo paieškomis.
Į šį savitą muzikinį pasaulį A. Pärtą vedė ilgos ankstesnės kūrybinės paieškos. Po studijų jis vienas pirmųjų Estijoje ėmėsi to meto moderniausių kompozicijos technikų – neoklasicizmo, dodekafonijos, serializmo, sonorizmo, aleatorikos ir koliažo principų. Nors šie kūriniai sulaukė aukšto įvertinimo, nė viena iš krypčių kompozitoriaus ilgam nepatraukė. Vis dėlto jau tuomet A. Pärto muzikoje ryškėjo bruožai, kurie vėliau taps „tintinnabuli“ stiliaus pagrindu – galinga dramaturgija, koncentruota muzikinė medžiaga, išplėtota forma, skambesio sakralumas.
Septintajame dešimtmetyje kompozitorius atsigręžė į senąją muziką – gilinosi į grigališkąjį choralą, Notre Dame mokyklos polifoniją ir Renesanso muziką. Šių studijų rezultatas – 1976 m. gimęs „tintinnabuli“ stilius, pirmą kartą nuskambėjęs trumpoje fortepijoninėje pjesėje „Für Alina“, o netrukus – ir kūriniuose „Cantus in Memory of Benjamin Britten“, „Fratres“, „Tabula rasa“ bei „Spiegel im Spiegel“.
Lūžio tašku unikalią muzikos kalbą sukūrusio kompozitoriaus karjeroje tapo 1984 m. leidyklos „ECM Records“ išleistas albumas „Tabula Rasa“, po kurio A. Pärto muzika pasklido po didžiausias pasaulio koncertų sales, festivalius ir įrašų katalogus. Šiandien jo kūrinius užsako prestižiškiausi orkestrai ir muzikos institucijos, o jo muzika nuolat skamba reikšmingiausiose pasaulio scenose. Pavyzdžiui, 2015 m. Los Andželo filharmonija jam užsakė kūrinį „Greater Antiphons“, kurio premjerą tais pačiais metais atliko garsiojo Gustavo Dudamelio vadovaujamas Los Andželo filharmonijos orkestras.
Vilniaus miesto ansamblis NIKO
Žymiausius Arvo Pärto kūrinius šiame koncerte atliks Vilniaus miesto ansamblis NIKO – tarptautinį pripažinimą dėl originalių ir vizualių pasirodymų pelnęs lietuvių atlikėjų kolektyvas. Muzikantai dažnai groja mintinai ir derina aukščiausio lygio styginių meistriškumą su subtiliais vizualiniais sprendimais.
Lietuvių ir užsienio publikos nuolat laukiamas ansamblis yra koncertavęs tokiose prestižinėse salėse kaip:
- Niujorko „Weill Recital Hall at Carnegie Hall“;
- Leipcigo „Gewandhaus“;
- Londono „St Martin-in-the-Fields“ ir „Roundhouse“;
- Ciuricho „Tonhalle“;
- Ekso „Grand Théâtre de Provence“.
NIKO taip pat grojo Jo Šventenybės Dalai Lamos ir Popiežiaus Pranciškaus vizitų Lietuvoje metu bei koncertavo Norvegijos Karalienei Sonjai, yra bendradarbiavę su daugybe tarptautinį pripažinimą pelniusių atlikėjų – Kristjanu Järvi, Davidu Geringu, Mari Samuelsen, Davidu Nebeliu, Peteriu Gregsonu, Ksenija Sidorova, Francesco Tristano. NIKO 2006 m. įkūrė kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas, kurio paties muzika skamba prestižinėse Europos salėse ir festivaliuose.
Festivalis „Gaida 2026“
„Gaida 2026“ startuoja jau spalio 16 d. – festivalio atidarymo koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pasirodys smuiko garsenybė Ilya Gringolts (Šveicarija), trio „FortVio“ ir žymaus lietuvių dirigento Modesto Pitrėno vedamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Programoje:
- legendinio Johno Adamso Smuiko koncerto premjera Lietuvoje;
- Niujorke gyvenančio lietuvių kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūrinio pasaulinė premjera;
- šių metų kviestinio kompozitoriaus Bretto Deano ir latvio Kristo Auznieko kūrinių premjeros Lietuvoje.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, bilietus platina „kakava.lt“ ir „Bilietai.lt“.
Kelios sąvokos
- Opusas – kompozitoriaus kūrinys.
- Minimalizmas muzikoje – kryptis, kuriai būdinga santūri, nuosekliai kartojama ir pamažu kintanti muzikinė medžiaga.
- Grigališkasis choralas – senoji vienabalsė liturginė giesmė, tradiciškai giedama be instrumentų.
- Dodekafonija ir serializmas – XX a. kompozicijos technikos, kuriose garsai tvarkomi pagal iš anksto nustatytą seką.
- Aleatorika – kompozicijos principas, kai kūrinio dalis lemia atsitiktinumas.
- Premjera Lietuvoje reiškia, kad kūrinys jau buvo atliktas kitur, o pasaulinė premjera – kad jis skamba pirmą kartą.
