2026 m. lapkričio 22 d., sekmadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Po šešerių metų Londone grįžusi į Vilnių atlikėja Beatrich palygino būstą, nuomą ir saugumą

Po šešerių metų Londone grįžusi į Vilnių atlikėja Beatrich palygino būstą, nuomą ir saugumą
Asociatyvi nuotrauka „Po šešerių metų Londone grįžusi į Vilnių atlikėja Beatrich palygino būstą, nuomą ir saugumą“ (Alina Rossoshanska / Pexels)

Jau šešerius metus iš eilės į Lietuvą grįžta daugiau Lietuvos piliečių, nei iš jos išvyksta, rodo migracijos duomenys. Pasak nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Realco“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovės Kristinos Grubliauskaitės-Svitojės, ilgiau užsienyje gyvenę žmonės ne tik gali palyginti skirtingų šalių gyvenimo sąlygas, bet į Lietuvą kartu parsiveža ir kitokį požiūrį į būstą bei gyvenamąją aplinką. Viena iš jų – po kelerių metų gyvenimo svetur į Vilnių grįžusi atlikėja Beatričė Pundžiūtė-Beatrich.

Po šešerių metų Anglijoje vėl Lietuvoje gyvenanti atlikėja sako iš naujo atradusi dalykus, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami – nuo didesnio būsto ir paprastesnės nuomos iki saugumo bei galimybės beveik viską mieste pasiekti per keliolika minučių.

„Ilgiausią laiką namais man buvo tapęs Londonas. Tačiau, matyt, taip ir nepriprasdavau prie vienos vietos. Kiekvienais metais kraustydavausi tai dėl rajono, tai dėl darbų ar dėl to, kad norėdavosi kokio nors pokyčio. Dabar atsimenu, kaip sugrįžusi į Lietuvą stovėjau Vilniaus senamiestyje, telefoną stipriai laikydama abiem rankomis, kad tik koks pravažiuojantis dviratininkas jo neišplėštų. Londone tai buvo kone kasdienybė, o Lietuvoje – visai kitaip. Džiaugiuosi grįžusi“, – dalijasi atlikėja.

Tuo metu K. Grubliauskaitė-Svitojė atkreipia dėmesį, kad Lietuva tampa patrauklia vieta ne tik sugrįžti, bet ir įsikurti atvykėliams iš kitų šalių. 192 valstybes ir teritorijas apimančiame 2026 m. „Rumavi Global Relocation Index“ reitinge Lietuva pripažinta šešta patraukliausia šalimi persikelti gyventi. Tokią aukštą vietą jai padėjo užimti gerai įvertinta bankų sistema, žaliosios erdvės, būsto įperkamumas ir kiti gyvenimo kokybei svarbūs veiksniai.

„Nors kaina, plotas ir vieta išlieka vieni svarbiausių kriterijų, žmonėms vis svarbiau tampa ir tai, kokia aplinka jų laukia už būsto durų: ar ten saugu, ar teritorija tinkamai apšviesta, ar šalia yra erdvių pasivaikščioti, vaikams pažaisti, ar patogu pasiekti darbą, parduotuvę, mokyklą, ar yra vietos dviračiui. Todėl geras projektas prasideda ne nuo pastato fasado – jis prasideda nuo supratimo, kaip žmogus toje vietoje gyvens kasdien“, – pabrėžia „Realco“ atstovė.

Įsilaužimas pakeitė požiūrį į namus

Beatrich pasakoja, kad kurį laiką save vadino pasaulio piliete – kraustėsi kone kasmet ir spėjo pagyventi ne vienoje vietoje. Tai leido pamatyti, kuo gyvenimas ir būsto situacija svetur skiriasi nuo Lietuvos. Pavyzdžiui, rasti gerą butą Anglijoje, anot jos, buvo itin sunku, o pasitaikius patraukliam variantui nebūni vienintelis pretendentas. Tuomet prasideda varžytuvės, kuriose pranašumą įgyja pasiūlęs didesnį biudžetą. O su nuoma be tarpininkų ten jai apskritai neteko susidurti.

Lietuvoje nuomos sutartį verta sudaryti raštu ir joje aiškiai aptarti mokėjimo tvarką, užstatą bei komunalinių paslaugų apmokėjimą. Prieš pasirašant galima pasitikrinti, kas yra buto savininkas ir ar turtas neturi suvaržymų, – šie duomenys kaupiami Nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko Registrų centras.

„Visur tarpininkauja agentūros, kurių kostiumuoti darbuotojai įrodinėja, kad čia dar neva gerai moki už šį mažą butuką centre. Dar vienas neįprastas dalykas – nė viename bute skalbimo mašina nestovėjo vonioje. Naujesnės statybos būstuose ji būdavo įrengta lauko spintoje, o senesniuose – karaliaudavo virtuvėje. Kažkas iš britų man aiškino, kad taip tiesiog išvedžiotas vamzdynas“, – dalijasi pašnekovė.

Pasak jos, Londone gyvenamosios erdvės būna itin mažos. Daugelis senų pastatų ten perplanuojami taip, kad iš vieno didelio namo atsirastų, pavyzdžiui, septyni atskiri butai, siekiant apgyvendinti daugiau žmonių ir gauti daugiau pajamų iš nuomos.

„Jei šiandien reikėtų rinktis kitą miestą ir būstą, pirmiausia atkreipčiau dėmesį į saugumą. Kai buvau paauglė, į mano tėvų namus buvo įsilaužta. Nuo to laiko vieta, kurią vadinu namais, turi būti saugiausia vieta žemėje, o Lietuvoje jaučiuosi saugiau. Čia ir šiaip daug kas paprasčiau, o būstai – didesni, nesvarbu, kurioje miesto vietoje jie yra“, – atvirauja atlikėja.

Automobiliu – viskas ranka pasiekiama

Beatrich teigimu, jai svarbu, kad ir pats būstas būtų patogiai išplanuotas, jaukus, o iš jo būtų paprasta pasiekti darbo vietą, parduotuves bei kitas kasdienes vietas. Ji pasakoja, kad dažnas kraustymasis Anglijoje padėjo geriau pažinti miestą, jo infrastruktūrą ir viešąjį transportą. Savo automobilio ji ten niekada neturėjo, nes iš taško A į tašką B patogiai ir greitai buvo galima nuvykti metro.

„Tačiau Lietuvoje gauni visišką laisvę, kai keliaujant mašina viskas atrodo ranka pasiekiama, 15 minučių – ir jau esi vietoje. Tik ne per kamščius – jie kol kas yra didžiausias Vilniaus minusas. Kiekvieną dieną bandau viską susidėlioti taip, kad nereikėtų kelių valandų praleisti mašinoje miksuojant gazo ir stabdžio pedalus“, – dalijasi pašnekovė.

Ji priduria, kad, būdama gyvūnų mylėtoja, daug dėmesio skiria ir aplinkai – tam nebūtinas didelis kiemas, tačiau gyventi šalia parko, miškelio ar kitos žaliosios erdvės jai būtų didelis privalumas. Vis dėlto, Beatrich vertinimu, kai kuriuose Vilniaus rajonuose žaliųjų erdvių dar galėtų būti daugiau, taip pat trūksta šiukšliadėžių.

„Nepaisant to, manau, kad Vilnius gyvenimo sąlygomis tikrai pirmauja. Esu grįžusi beveik 2 metus ir kiekvieną dieną džiaugiuosi savo sprendimu. Nuo tada, kai išvykau iš Lietuvos ir grįžau, labai daug dalykų čia pasikeitė. Galbūt ir aš pati pasikeičiau. Šiuo metu man gera ten, kur esu“, – sako Beatrich.

Lietuvos pranašumas – ne tik būsto kaina

„Realco“ atstovės teigimu, gyvenimas užsienyje suteikia galimybę palyginti ne tik būstų kainas ar dydį, bet ir skirtingų šalių kultūrą. Ji atsispindi ne tik gyventojų tarpusavio santykiuose ar NT nuomos bei pirkimo tvarkoje – skiriasi ir pačių namų išplanavimas, įrengimas, priežiūros standartai, požiūris į pirkėjus ar nuomininkus. Tai, kas vienoje šalyje atrodo savaime suprantama, kitoje gali nustebinti.

„Kultūriniai skirtumai atsiskleidžia net per kasdienes smulkmenas: kiek vertinamas privatumas, kaip bendraujama su kaimynais, kokios nerašytos taisyklės galioja bendrose erdvėse, kiek laisvės suteikiama būstą įsirengti pagal save. Skiriasi ir žmonių lūkesčiai dėl bendrų erdvių priežiūros, bendruomeniškumo ar asmeninės erdvės. Todėl ilgiau svetur gyvenę žmonės gali palyginti ne tik skirtingų šalių NT rinkas, bet ir pačią gyvenimo jose patirtį“, – aiškina K. Grubliauskaitė-Svitojė.

Anot jos, Lietuva jau dabar išsiskiria daugeliu gyvenimo kokybei svarbių rodiklių. „Rumavi Global Relocation Index“ duomenimis, Lietuvą nuo pirmą vietą užimančios Estijos skiria vos 1,8 balo – šalys surinko atitinkamai 71 ir 72,8 balo iš 100. Lietuva taip pat užima ketvirtą vietą pasaulyje tarp šeimoms palankiausių šalių, septintą – tarp patraukliausių verslininkams, o dešimtą – tarp palankiausių dirbantiems nuotoliu.

Stipriausiai įvertinta Lietuvos valiutos ir bankų sistema (99 balai), žaliosios erdvės (90,4), užsieniečių nuosavybės teisių apsauga (90), interneto sparta (85) ir būsto įperkamumas (81). Silpniausiai šalis įvertinta dėl klimato sąlygų ir kai kurių mokesčių rodiklių.

K. Grubliauskaitės-Svitojės vertinimu, viena iš šiandieninės Vilniaus NT rinkos stiprybių – platus pasirinkimas skirtinguose rajonuose, kainų segmentuose ir statybos etapuose. Ji skaičiuoja, kad vien sostinėje pirkėjai šiuo metu gali rinktis iš maždaug 6 tūkst. naujų butų, o tokia didelė pasiūla skatina vystytojus konkuruoti ne tik kaina, bet ir architektūra, projekto kokybe, išplanavimu ir kitais patogumais.

„Tai leidžia pirkėjams atsirinkti, atidžiau įvertinant būsto privalumus: išplanavimą, natūralią šviesą, vietą daiktams, energinę klasę ir išlaikymo sąnaudas. Svarbi ir naujų daugiabučių aplinka – paprastai bent 30 proc. sklypo ploto turi būti skirta žalumai, numatomos vaikų žaidimų, poilsio erdvės, vietos automobiliams bei dviračiams. Todėl vystytojai stengiasi pasiūlyti kuo geriau apgalvotus, gyventojų poreikius atitinkančius būstus“, – vardija „Realco“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovė.

Energinė klasė parodo, kiek energijos pastatui reikia šildyti ir eksploatuoti. Ji nurodoma pastato energinio naudingumo sertifikate: kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnių šildymo sąnaudų paprastai galima tikėtis. Todėl renkantis būstą verta palyginti ne tik kainą, bet ir šį rodiklį.

Pasak jos, šiandien kokybiškas gyvenimas Vilniuje nebeapsiriboja vien miesto centru – sparčiai vystosi ir kiti rajonai, juose atsiranda paslaugų, viešųjų erdvių, gerėja infrastruktūra. Todėl vis daugiau kasdienių reikalų galima susitvarkyti šalia namų, negaištant laiko kelionėms.

„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.