2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Elektriniams paspirtukams – griežtesnė kontrolė: policija gaus greičio matuoklius, nuo 2027 m. – registracija

Elektriniams paspirtukams – griežtesnė kontrolė: policija gaus greičio matuoklius, nuo 2027 m. – registracija
Asociatyvi nuotrauka „Elektriniams paspirtukams – griežtesnė kontrolė: policija gaus greičio matuoklius, nuo 2027 m. – registracija“ (Marek Rucinski / Unsplash)

Susisiekimo ministerija siūlo papildomai skirti 45 tūkst. eurų policijai elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių kontrolei stiprinti. Už šias lėšas būtų įsigyti rankiniai greičio matavimo prietaisai, leisiantys pareigūnams fiksuoti faktinį el. mikrojudumo priemonių greitį ir nustatyti pažeidimus. Tokį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų perskirstymą Susisiekimo ministerija teikia svarstyti Vyriausybei.

„Pakaks situacijų, kai elektriniai paspirtukai šaligatviais ir pėsčiųjų takais lekia pavojingu greičiu, o pareigūnai neturi pakankamai priemonių pažeidimams užfiksuoti. Taisyklės negali likti tik popieriuje. Turime užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Todėl policijai siūlome skirti papildomą finansavimą greičio matavimo prietaisams. Tai konkretus žingsnis stiprinant kontrolę ir užtikrinant didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Paspirtukai turi būti patogi susisiekimo priemonė, o ne grėsmė pėstiesiems ir patiems jų vairuotojams“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Daugiau galimybių kontroliuoti paspirtukų greitį

Papildomą finansavimą siūloma skirti Policijos departamentui rankiniams greičio matavimo prietaisams įsigyti. Jie būtų naudojami elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ir į juos savo konstrukcija panašių elektrinių transporto priemonių faktiniam važiavimo greičiui matuoti.

Pagal šiuo metu galiojančias taisykles elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu ar šaligatviu pro pat pėsčiąjį, greitis negali viršyti 7 km/val.

Nauji prietaisai leistų policijos pareigūnams veiksmingiau tikrinti, ar šių ribojimų laikomasi, ir fiksuoti galimus pažeidimus.

Papildomus 45 tūkst. eurų policijai siūloma skirti perskirstant šiemet sutaupytas ir nepanaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Iš jų 37 tūkst. eurų numato sutaupyti Centrinė projektų valdymo agentūra, o dar 8 tūkst. eurų šiemet nepanaudos Informatikos ir ryšių departamentas. Papildomų valstybės biudžeto lėšų greičio matavimo prietaisams įsigyti nereikės. Kelių priežiūros ir plėtros programa – tai valstybės lėšų šaltinis, iš kurio finansuojama valstybinių ir savivaldybių kelių priežiūra bei plėtra; ja rūpinasi Susisiekimo ministerija.

Rengiami ir griežtesni reikalavimai paspirtukams

Policijos kontrolės stiprinimas – dalis platesnių Susisiekimo ministerijos veiksmų, kuriais siekiama mažinti elektrinių mikrojudumo priemonių keliamą pavojų eismo dalyviams.

Ministerija jau yra parengusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriuos artimiausiu metu ketina teikti Vyriausybei.

Siūloma didinti minimalų savarankiškai elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų amžių nuo 16 iki 18 metų, įvesti privalomą elektrinių paspirtukų registraciją, nustatyti papildomus reikalavimus galingesnėms transporto priemonėms ir griežtinti atsakomybę už pažeidimus. Taip pat numatoma plėsti kontrolės institucijų įgaliojimus. Siekiama, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2027 m. balandžio 1 d., dar prieš prasidedant aktyviajam paspirtukų sezonui. Transporto priemonių registracija paprastai padeda nustatyti savininką, kai fiksuojamas pažeidimas, todėl tokia tvarka gali palengvinti kontrolę.

Sužeistųjų daugėja, pusė jų – nepilnamečiai

Griežtesnės kontrolės poreikį rodo ir eismo įvykių statistika. Naujausiais duomenimis, šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai – 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo sužeisti 175 asmenys.

Ypač neramina augantis sužeistų nepilnamečių skaičius. Šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 94 nepilnamečiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 73. Taigi jų skaičius išaugo beveik 29 procentais.

Transporto kompetencijų agentūros šiemet atliktas vaikų elgesio prie mokyklų tyrimas taip pat atskleidė nerimą keliančias tendencijas: 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. stebėtų vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją.

Šalmas kritus apsaugo galvą nuo sunkių traumų, o važiuojant šalia pėsčiųjų saugiausia sulėtinti greitį ir perėjose nulipti nuo paspirtuko. Apie eismo taisykles ir pažeidimų nagrinėjimą informacija skelbiama policijos svetainėje.

Nepanaudotos Vilniaus lėšos – savivaldybių keliams

Tuo pačiu KPPP lėšų perskirstymo nutarimo projektu siūloma savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyti 401 tūkst. eurų, kurių šiemet nepanaudos Vilniaus miesto savivaldybė.

Šios lėšos buvo numatytos Nemenčinės plento ruožui nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstruoti. Siūloma jas perskirstyti savivaldybių vietinės reikšmės keliams pagal teisės aktuose nustatytas proporcijas.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.