2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Gruodžio 1 d. Vilniuje – medikų protestas „Baudos negydo“: Nepriklausomybės aikštėje rinksis gydytojai ir pacientai

Gruodžio 1 d. Vilniuje – medikų protestas „Baudos negydo“: Nepriklausomybės aikštėje rinksis gydytojai ir pacientai
Asociatyvi nuotrauka „Gruodžio 1 d. Vilniuje – medikų protestas „Baudos negydo“: Nepriklausomybės aikštėje rinksis gydytojai ir pacientai“ (David Wilson / Pexels)

„Baudos negydo“ – taip pavadintą protesto akciją gruodžio 1 d. 15 val. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje surengs medikų organizacijos. Protesto akciją prie Seimo rūmų organizuojančios Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis ir Jaunųjų gydytojų asociacija siekia stabdyti Seime svarstomas LR Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti baudas medikams net ir už netyčines bei technines klaidas pildant dokumentus.

Gruodžio 1-ąją medikai ir pacientai kviečiami rinktis prie Seimo

Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis ir Jaunųjų gydytojų asociacija praneša gavusios leidimą organizuoti protesto akciją, į kurią kviečiami atvykti ne tik gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, bet ir pacientai. Teisės aktus Lietuvoje priima Seimas: projektas svarstomas keliais etapais, todėl pataisos gali būti keičiamos ar atmetamos.

Protesto akcija „Baudos negydo“ įvyks gruodžio 1 d. 15 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Medikai į protestą kviečiami atvykti su baltais chalatais, kurie taps simboline akcijos dalimi.

Medikų bendruomenė rengia protestą prieš Seime šiuo metu svarstomas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti baudas medikams net ir už netyčines bei technines klaidas pildant dokumentus. Anot protesto organizatorių, svarstomas įstatymo projektas atvers kelius bauduoti sąžiningai dirbančius medikus, kurie visiškai negalės nuo to apsiginti. Teigiama, kad tai dar labiau atitolins gydytoją nuo pacientų, mažins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei ilgins eiles gydymo įstaigose. Todėl atvykti palaikyti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų į protestą kviečiami ir pacientai.

Seime svarstomą įstatymo projektą Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva vadina „baudų medikams“ įstatymu, kuris esą paliestų kiekvieną – ne tik gydytojus, slaugytojus ir sveikatos priežiūros specialistus, bet ir pacientus.

Pasak A. Astafjevos, nuolatinis teisės aktų keitimas, kuriais tik apsunkinamas ir taip sudėtingas medikų darbas, jau seniai tapo kasdienybe, tačiau šios pataisos galutinai perpildė medikų bendruomenės kantrybės taurę.

„Šis įstatymas stumiamas jau net ne buldozeriu, o tanku, visiškai neįsiklausant į medikų argumentus, todėl nebegalime daugiau tylėti ir sieksime, kad sveikatos politikai pagaliau mus išgirstų. Svarstomas projektas yra tiek blogas, kad jo neverta net taisyti – galima tik išmesti į šiukšlių dėžę ir pradėti nuo tuščio lapo, išvien tariantis su medikais. Daugiau nei dvidešimt medikų organizacijų jau kreipėsi į Seimą, reikalaudamos stabdyti šio įstatymo projekto svarstymą ir pradėti realų dialogą su medikų bendruomene, tačiau mūsų balsas vis dar lieka neišgirstas“, – teigia Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjungos pirmininkė A. Astafjeva.

Pasak pirmininkės, nors formaliai įstatymo projekte siūloma baudas skirti gydymo įstaigoms, nekyla abejonių, kad baudą gavusios gydymo įstaigos regreso būdu jas atskaitytų iš pačių medikų. Baudos galėtų būti skiriamos dėl netyčinių techninių klaidų, kurias dažniausiai lemia sudėtingi, nuolat besikeičiantys teisės aktai, neaiškios kompensavimo tvarkos bei e.Sveikatos trikdžiai. Praktikoje nemaža dalis baudų atsiranda dėl konkrečių Valstybinės ligonių kasos inspektorių asmeninio teisės aktų interpretavimo.

Regresas – teisinė sąvoka: kai žalą ar baudą pirmiausia sumoka įstaiga, ji gali reikalauti, kad atitinkamą sumą jai atlygintų tai padaręs darbuotojas. Valstybinė ligonių kasa prižiūri, kaip gydymo įstaigos naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, ir tikrina jų teikiamų paslaugų apskaitą. Daugiau informacijos – Valstybinės ligonių kasos svetainėje.

„O medikas net negalėtų apsiginti. Tokių atvejų jau esame turėję. Visai naujas pavyzdys – vienai poliklinikoje dirbusiai gydytojai dėl pacientei išrašyto nedarbingumo buvo skirta 1300 eurų bauda, kuri buvo išskaičiuota iš jos darbo užmokesčio be jokio paaiškinimo ir dar įstaigos atstovai pakomentavo, kad „visi susimoka“, – pažymi A. Astafjeva.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.