2026 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Prie Vilniaus TV bokšto atgims „kosminė“ žaidimų aikštelė: pieva liks, atsiras smėlio ir vandens zonos

Prie Vilniaus TV bokšto atgims „kosminė“ žaidimų aikštelė: pieva liks, atsiras smėlio ir vandens zonos
Asociatyvi nuotrauka „Prie Vilniaus TV bokšto atgims „kosminė“ žaidimų aikštelė: pieva liks, atsiras smėlio ir vandens zonos“ (李李 / Pexels)

Parodė, kaip keisis erdvė prie Vilniaus TV bokšto: sugrįš legendinė „kosminė“ aikštelė

Vilniečiams pristatyta, kaip atrodys nauja viešoji erdvė prie TV bokšto Karoliniškėse. Vilniaus vystymo kompanijos architektai koncepciją rengė atsižvelgdami į gyventojų idėjas ir pasiūlymus. Planuojama išsaugoti atvirą 2 ha pievą, tačiau sukurti daugiau galimybių poilsiui, renginiams ir žaidimams. Vienu ryškiausių erdvės akcentų taps naujai interpretuota legendinė „kosminė“ vaikų žaidimų aikštelė. Vasarą vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse gyventojai išsakė norą išlaikyti pievos atvirumą ir gamtiškumą, esamus judėjimo maršrutus, sustiprinti savitą vietos tapatybę, o naujas veiklas išdėstyti taip, kad erdvė būtų patogi skirtingo amžiaus ir poreikių žmonėms. Šie principai tapo pagrindu architektams rengiant koncepciją.

„Siekiame, kad ši Karoliniškių erdvė atsinaujintų neprarasdama vertybių, kurios svarbios vietos bendruomenei. Norime išsaugoti pievą, jos charakterį ir žmonių pamėgtas veiklas, kartu suteikdami erdvei daugiau galimybių. Todėl prieš pradedant projektuoti buvo išklausyti žmonių lūkesčiai. Džiugu matyti, kaip gyventojų idėjos virsta konkrečiais sprendiniais, o ypač – kad taip palankiai sutikta idėja sugrąžinti legendinę „kosminę“ vaikų žaidimų aikštelę“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Pieva lieka, tačiau joje atsiranda daugiau galimybių

Koncepcijoje teritorija suskirstyta į šešias skirtingo charakterio dalis: „kosminę“ vaikų žaidimų aikštelę, renginių ir laisvalaikio zoną, pievą su balandine, senojo kelio zoną, gamtinę žaidimų aikštelę ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Didelę teritorijos dalį ir toliau užimtų atvira pieva. Jos neužstatant naujais objektais čia būtų išlaikomos galimybės rengti bendruomenės renginius, „Vasaros kiną“, žaisti, rengti piknikus ar tiesiog ilsėtis. Dalis dabar intensyviai šienaujamos vejos būtų keičiama į rečiau šienaujamą, biologinei įvairovei palankesnę pievą, išsaugoma ir esama balandinė. Rečiau šienaujamose pievose lieka daugiau žydinčių augalų, todėl jose gyvena daugiau vabzdžių, ypač apdulkintojų, o tai naudinga visai vietos ekosistemai.

Pasak Vilniaus vystymo kompanijos architekto Lino Ūso, svarbus principas – nepaneigti to, kaip žmonės teritorija naudojasi šiandien. Todėl naujasis takų tinklas daug kur sektų jau esamomis, per daugelį metų gyventojų išmintomis trajektorijomis. Takai sujungtų skirtingas teritorijos dalis ir leistų joje sudaryti žiedinius pasivaikščiojimo maršrutus.

Vienas svarbiausių akcentų – sugrįžtanti legendinė kosmine vadinta žaidimų aikštelė

Ryškiausiu naujosios erdvės akcentu taptų naujai interpretuota architekto Viktoro Cholino ir jo šeimos sukurta vaikų žaidimų aikštelė. Naujoje jos versijoje tęsiama originaliosios aikštelės, kuri iki 2014 metų stovėjo vaikų darželyje „Čiauškutis“, pajūrio tematika, sugrįžta jai būdingos spalvos, mozaikos ir kiti motyvai.

Aikštelėje būtų kuriamos dvi pagrindinės – smėlio ir vandens – zonos. Vandens erdvės centre planuojamas auksinę žuvelę ar banginį primenantis elementas, aplink jį – nedideli baseinėliai ir vandens čiurkšlės. Smėlio zonoje būtų interpretuojami originaliosios „kosminės“ aikštelės elementai, numatant įvairias smėlio, laipiojimo, balansavimo ir kūrybinio žaidimo veiklas. Gyventojams pristatytos pirminės vizijos iliustracijos leidžia pajusti būsimos aikštelės atmosferą ir pamatyti pagrindines medžiagas, o galutinis jos vaizdas dar bus tikslinamas projektuojant.

„Džiaugiamės, kad mūsų idėjai buvo pritarta. Galbūt jau visai neužilgo vaikai turės išskirtinę žaidimų vietą Vilniuje – atgimusį meno kūrinį, smėlio ir vandens miestą, kuriame kiekviena maža širdelė galės nusikelti į meno kupiną pasaulį, apie kurį taip svajojome, kurį kūrėme ir kuriuo taip norėjome dalytis“, – sako garsi choreografė Andželika Cholina, viena iš naujosios koncepcijos bendraautorių.

Naujai atgimstanti „kosminė“ aikštelė galėtų būti ne tiesiog dar viena nauja vaikų žaidimų aikštelė, bet ir Karoliniškių rajono istorijos tęsinys, kuris šią vietą paverstų išskirtine miesto erdve.

Nuo senojo kelio iki gamtinės žaidimų aikštelės

Koncepcijoje išryškinamas ir dar senesnis šios teritorijos istorijos sluoksnis. Čia išlikusi senojo kelio trasa, menanti laikotarpį iki Karoliniškių rajono statybos, kai čia buvo Karolinkos kaimas. Siūloma atidengti po asfaltu išlikusį akmenų grindinį, jį išsaugoti, o šalia įrengti informaciją apie šios vietos istoriją.

Arčiau Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio numatyta mažesnė, natūralesnio charakterio žaidimų aikštelė. Joje būtų naudojami mediniai rąstai, virvės ir kiti gamtiško charakterio laipiojimo bei balansavimo elementai. Kraštovaizdžio draustiniai steigiami saugoti vertingus gamtos ir kultūros kraštovaizdžio plotus, todėl juose galioja tam tikri veiklos apribojimai.

Koncepcijoje taip pat numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ją nuo pagrindinės viešosios erdvės siūloma atskirti želdiniais, kad automobiliai netaptų dominuojančiu teritorijos elementu.

Gyventojų įtraukimas koncepcijos pristatymu nesibaigia – kitas viešas projektinių pasiūlymų svarstymas planuojamas 2027 m. pavasarį. Visi norintys su koncepcija gali susipažinti čia: Viešoji erdvė prie TV bokšto | Vilnius.

Platforma „Pasitarkime“ skirta gyventojams: joje galima susipažinti su miesto projektais, pateikti pastabas ir pasiūlymus.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.