2026 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Anglių ir durpių draudimas Vilniuje nuo gegužės 1 d.: valstybės parama keisti šildymą ir iki 15 proc. papildomai

Anglių ir durpių draudimas Vilniuje nuo gegužės 1 d.: valstybės parama keisti šildymą ir iki 15 proc. papildomai
Asociatyvi nuotrauka „Anglių ir durpių draudimas Vilniuje nuo gegužės 1 d.: valstybės parama keisti šildymą ir iki 15 proc. papildomai“ (alpha innotec / Pexels)

Kiek kainuoja švaresnis oras? Nuo gegužės 1-osios šildymas anglimis ir durpėmis sostinėje draudžiamas. Tačiau pereiti prie švaresnių sprendimų padeda tiek valstybė, tiek ir Vilniaus savivaldybė: gyventojams numatyta parama, kuri tam tikrais atvejais gali siekti ir papildomus 15 proc. Išlaidų.

„Suprantame, kad šildymo įrenginio keitimas yra investicija, todėl norime gyventojams palengvinti šį pokytį. Tam numatyta valstybės parama, kai kuriais atvejais – ir papildomas Savivaldybės finansavimas. Mūsų tikslas – ne tik mažinti taršą, bet ir sudaryti sąlygas vilniečiams rinktis švaresnį, efektyvesnį šildymą“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. Vilniuje būstams šildyti draudžiama naudoti: akmens anglį, lignitą (rudąją anglį), taip pat durpes ir durpių briketus. Draudimas netaikomas malkoms ar pjuvenų briketams – jais šildytis ir toliau leidžiama. Gyventojai, kurie dar naudoja anglį ar durpes, gali keisti šildymo būdą įsirengdami šilumos siurblį, prisijungdami prie centralizuoto šilumos tiekimo, jei yra tokia galimybė, arba vietoj anglių ar durpių pasirinkdami malkas. Anglių ir durpių deginimas šildymo sezono metu išmeta daug kietųjų dalelių ir sieros junginių, todėl būtent jis labiausiai prisideda prie prastesnės oro kokybės gyvenamuosiuose kvartaluose.

Parama pokyčiui finansuoti

Gyventojai gali pasinaudoti dviejų etapų finansavimo galimybėmis: pirmiausia kreiptis dėl valstybės paramos, o įvykdžius nustatytas sąlygas – dėl papildomo Savivaldybės finansavimo.

I etapas. Valstybės parama per Lietuvos energetikos agentūrą (LEA)

Lietuvos energetikos agentūra skiria paramą fiziniams asmenims, kurie yra būsto savininkai ir pakeitė seną, neefektyvų šildymo įrenginį. Tai gali būti senas biokuro ar iškastinio kuro katilas, krosnis, židinys ar kitas šildymo įrenginys.

Finansuojami tik nauji, nenaudoti įrenginiai:

5 klasės sertifikuoti biokuro katilai;

šilumos siurbliai „oras–vanduo“;

šilumos siurbliai „oras–oras“;

šilumos siurbliai „žemė–vanduo“;

šilumos siurbliai „vanduo–vanduo“.

Šilumos siurblys paima šilumą iš oro, žemės ar vandens ir perduoda ją šildymo sistemai. Siurblys „oras–vanduo“ šildo vandenį, kuris cirkuliuoja radiatoriuose ar grindų šildyme, o „oras–oras“ šilumą perduoda tiesiai patalpų orui.

Paraiškas galima teikti nuo 2026 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 16 val. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Šiam kvietimui skirta 10 mln. Eurų.

Svarbu žinoti: pirmiausia reikia įsirengti naują šildymo įrenginį, tik tada teikti paraišką. Kartu su paraiška pateikiamas ir mokėjimo prašymas. Paraiškos, pateiktos dar neįsirengus naujo įrenginio, nebus svarstomos.

Daugiau informacijos apie valstybės paramą: Lietuvos energetikos agentūros svetainėje https://www.ena.lt/, el. p. [email protected] arba telefonu +370 5 230 3312.

II etapas. Papildomas Savivaldybės finansavimas – iki 15 proc.

Gyventojai, kurie atsisako anglių, durpių ir vietoj jų įsirengia šilumos siurblį arba prisijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo, gali pretenduoti į papildomą savivaldybės finansavimą – iki 15 proc. išlaidų kompensaciją.

Tam būtina įvykdyti visas nustatytas sąlygas ir pirmiausia gauti Lietuvos energetikos agentūros (LEA) arba Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja valstybės paramą aplinkosaugos ir energinio efektyvumo projektams.

Svarbu: papildomas savivaldybės finansavimas netaikomas gyventojams, kurie vietoj seno šildymo įrenginio įsirengia 5 klasės biokuro katilą.

Daugiau informacijos apie savivaldybės finansavimą ir jo sąlygas – Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės paslaugų ir paramos temas galima rasti portale vilnius.lt.

Sunku susimokėti už šildymą? Savivaldybė gali padėti

Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kuriems sudėtinga padengti šildymo išlaidas, gali kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Ji gali būti skiriama ir tais atvejais, kai būstas šildomas malkomis ar kitu kietuoju kuru, jeigu gyventojas atitinka nustatytas sąlygas.

Prašymą galima pateikti:

  • internetu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS);
  • el. p. [email protected];
  • telefonu +370 800 35 545;
  • atvykus į Savivaldybės Socialinių išmokų skyrių, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.