Kaip užtikrinti, kad net ir ekstremaliosios situacijos metu ligoninė galėtų tęsti veiklą ir teikti pagalbą pacientams? Kaip apsaugoti pastatus, gyvybiškai svarbias inžinerines sistemas ir pritaikyti ligoninės infrastruktūrą naujoms grėsmėms? Ieškodamos atsakymų į šiuos klausimus, Santaros klinikos žengia dar vieną žingsnį stiprindamos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – 2026 m. lapkričio 11 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH). Universitetas ir ligoninė telkia mokslininkų, inžinerijos ekspertų bei medicinos specialistų kompetencijas, siekdami didinti ligoninės infrastruktūros atsparumą ir užtikrinti veiklos tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Santaros klinikos – viena didžiausių Vilniaus ligoninių, o VILNIUS TECH – valstybinis technikos universitetas. Sutartis svarbi miesto gyventojams, nes nuo ligoninės veiklos tęstinumo krizės metu priklauso galimybė gauti skubią medicinos pagalbą.
Kodėl svarbi infrastruktūra
Ligoninės pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms neapsiriboja medicinos personalo pasirengimu priimti didesnį pacientų skaičių. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad net sutrikus elektros ar vandens tiekimui, pažeidus pastatus ar inžinerines sistemas, būtų išsaugotos galimybės teikti medicinos pagalbą. Tai ypač aktualu didelėms ligoninėms, kurių veikla priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių technologinių ir infrastruktūros sistemų.
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša pabrėžia, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra nuolatinis procesas, kuriame svarbu ne tik numatyti galimas grėsmes, bet ir ieškoti sprendimų, kaip sumažinti jų poveikį.
„Ligoninė ekstremaliosios situacijos metu negali tapti dar viena pagalbos reikalinga institucija, ji turi būti atrama valstybei. Šimtaprocentinio saugumo nėra ir negali būti. Tačiau mūsų atsakomybė – padaryti viską, kad net ir ekstremaliomis aplinkybėmis ligoninė galėtų tęsti veiklą. Tam ruošiamės nuosekliai, vertiname galimas grėsmes, tikriname savo pasirengimą ir ieškome naujų sprendimų. Suprantame, kad vien ligoninės specialistų kompetencijų nepakanka visiems iššūkiams įveikti. Todėl telkiame mokslininkų ir inžinerijos ekspertų pajėgas, kad galėtume sistemiškai didinti mūsų infrastruktūros atsparumą. Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH yra dar vienas konkretus žingsnis šia kryptimi“, – sako prof. T. Jovaiša.
Mokslininkų kompetencijos – ligoninės atsparumui didinti
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžia, kad šiandien infrastruktūros atsparumo didinimas tampa neatsiejama valstybės pasirengimo krizėms dalimi.
„Geopolitika iš esmės keičia naujų statinių projektavimą ir spartina esamos infrastruktūros atsparumo sprendinių diegimą. Šiandien tai nėra vien inžinerija, bet ir visuomenės saugumo, pasirengimo krizėms bei valstybės atsparumo prioritetas. Vis svarbesnis tampa statybos, elektronikos, aplinkos inžinerijos ekspertų, civilinės saugos specialistų, tyrėjų vaidmuo. Universiteto misija – dalytis žiniomis su visuomene ir sustiprinti valstybės gynybą bei saugumą. Bendradarbiavimas su Santaros klinikomis atvers galimybes pasidalyti sukauptu ekspertiškumu statybos inžinerijos, civilinės saugos ir kitose srityse bei patirtimi, pasisemta iš mūsų partnerių Ukrainoje. Pasiūlysime realius sprendimus, kurie nelaimių atveju galėtų apsaugoti žmonių gyvybes ir jautriausią šalies infrastruktūrą. Ateityje šis pilotinis projektas galėtų virsti standartu, pritaikomu įvairioms Lietuvos ligoninėms“, – sako VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
Ką nagrinės Santaros klinikos kartu su VILNIUS TECH
Bendradarbiaudamos su VILNIUS TECH Santaros klinikos sieks įvertinti, kokie inžineriniai ir technologiniai sprendimai galėtų padėti didinti esamų pastatų bei kritinės infrastruktūros atsparumą. Kritinė infrastruktūra – tai sistemos ir objektai, be kurių negalėtų normaliai veikti ligoninė ar visuomenė. Numatomos kryptys:
- Gydymo erdvių apsauga. Vienas iš svarbių klausimų – kaip geriau apsaugoti gydymo erdves, kuriose dėl pacientų būklės greita evakuacija gali būti sudėtinga arba neįmanoma.
- Požeminės patalpos. Bus nagrinėjamos galimybės pritaikyti esamas požemines patalpas medicinos pagalbai teikti ekstremaliųjų situacijų metu.
- Inžinerinės sistemos. Ne mažiau dėmesio numatoma skirti gyvybiškai svarbių inžinerinių sistemų patikimumui ir apsaugai. Ligoninės veiklos tęstinumas priklauso nuo elektros energijos, vandens, medicininių dujų tiekimo, vėdinimo ir kitų sistemų veikimo, todėl svarbu vertinti ne tik atskirų objektų saugumą, bet ir visos infrastruktūros atsparumą galimiems sutrikimams.
- Nauja infrastruktūra. Atsparumo didinimo principus siekiama taikyti ir planuojant naują infrastruktūrą, kad galimos grėsmės būtų įvertinamos dar projektavimo etape.
Nuo mokslinių tyrimų iki praktinių inžinerinių sprendimų
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis numato galimybes vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, kurti ir išbandyti technologinius bei inžinerinius sprendimus, organizuoti ekspertines konsultacijas ir įgyvendinti bendrus projektus.
VILNIUS TECH mokslininkų turimos laboratorijos ir tyrimų infrastruktūra suteikia galimybes vertinti įvairių konstrukcijų bei medžiagų atsparumą, modeliuoti jų elgseną ir ieškoti praktikoje pritaikomų sprendimų.
„Universiteto laboratorijose atliekami skaitiniai ir eksperimentiniai tyrimai skirti padidinto saugumo pastatų ir statinių atsparumo dinaminiams poveikiams (tame tarpe sprogimo bangų) padidinimui. Ieškome konstrukcinių sprendimų, medžiagų leidžiančių užtikrinti pastatų ir kitų infrastruktūros statinių, inžinerinių sistemų atsparumą smūginėms, sprogimo apkrovoms ar panašiems dinaminiams poveikiams. Eksperimentiniai bandymai ir skaitiniai modeliai leidžia teisingai įvertinti konstrukcijų ir medžiagų elgseną, o tai padeda teisingai sukonstruoti pačias konstrukcijas bei jų jungimo mazgus. Turime reikalingas laboratorijas, įrangą, kompetencijų ir kvalifikuotų specialistų atlikti skaičiavimus, ekspertizes, konstrukcijų bandymus ir pateikti klinikoms konkrečius siūlymus esamų pastatų ir inžinerinių statinių saugumo padidinimui ir naujų požeminių padidinto saugumo pastatų ir inžinerinių statinių projektavimui“, – sako VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis.
Dinaminiai poveikiai – tai staigios apkrovos pastatams, pavyzdžiui, smūgis ar sprogimo banga, kitokios nei nuolatinė statinio apkrova.
Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms – nuoseklus procesas
Bendradarbiavimas su VILNIUS TECH papildys jau vykdomus Santaros klinikų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms darbus. Ligoninėje nuolat atnaujinami veiksmų algoritmai, rengiamos civilinės saugos pratybos, tikrinamas kritinių sistemų patikimumas, tobulinamas darbuotojų informavimas ir veiksmų koordinavimas.
Šiais metais paskelbus raudonąjį oro pavojaus signalą, Santaros klinikų Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupė susirinko per penkias minutes ir pradėjo koordinuoti numatytus veiksmus. Rugsėjį įvykęs elektros tiekimo sutrikimas taip pat tapo praktiniu ligoninės pasirengimo išbandymu – atsarginiai elektros energijos šaltiniai užtikrino kritinių sistemų veikimą, o specialistai operatyviai sprendė kilusius technologinius sutrikimus.
Santaros klinikose taip pat organizuojamos praktinės pastatų apsaugos pratybos, kurių metu vertinamos galimybės apsaugoti pastatus nuo sprogimo bangos ir skeveldrų poveikio. Šios patirtys padeda įvertinti turimus pajėgumus ir nustatyti sritis, kuriose būtina stiprinti pasirengimą.
Svarbiausias tikslas – nenutrūkstama pagalba pacientams
Santaros klinikų vadovo teigimu, visi pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sprendimai turi būti vertinami pirmiausia per jų naudą pacientams ir galimybę užtikrinti ligoninės veiklos tęstinumą.
„Ligoninė yra viena iš tų institucijų, kurios negali sustoti. Ekstremaliosios situacijos metu turime ne tik pasirūpinti jau gydomais pacientais, bet ir būti pasirengę priimti naujus, kuriems gali prireikti skubios pagalbos. Todėl mums svarbu ieškoti sprendimų, kaip geriau apsaugoti pastatus, gyvybiškai svarbias inžinerines sistemas, pritaikyti esamas patalpas ir projektuoti naują, grėsmėms atsparesnę infrastruktūrą. Tam reikia ne tik medikų ar ligoninės techninių specialistų žinių – būtinos ir mokslininkų, inžinerijos ekspertų kompetencijos. Galutinis mūsų tikslas labai aiškus – užtikrinti, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis galėtume tęsti darbą ir teikti pagalbą pacientams“, – pabrėžia prof. T. Jovaiša.
Santaros klinikų ir VILNIUS TECH bendradarbiavimo sutartis sudaryta penkeriems metams. Konkrečios bendros veiklos ir projektai bus planuojami bei derinami atskirai, atsižvelgiant į ligoninės poreikius ir universiteto ekspertines kompetencijas.
Daugiau apie ligoninę: santa.lt.
