2026 m. lapkričio 11 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Nemokama konferencija apie mažus miesto pokyčius Vilniuje: pranešėjai iš Maltos, Vengrijos ir Ispanijos

Nemokama konferencija apie mažus miesto pokyčius Vilniuje: pranešėjai iš Maltos, Vengrijos ir Ispanijos
Asociatyvi nuotrauka „Nemokama konferencija apie mažus miesto pokyčius Vilniuje: pranešėjai iš Maltos, Vengrijos ir Ispanijos“ (Fabian Friedrich / Unsplash)

Lapkričio 13 d. (penktadienį) Vilniaus dailės akademijoje (Maironio g. 3) Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centras rengia vienos dienos tarptautinę konferenciją „Miesto akupunktūra“. Joje architektai, urbanistai ir tyrėjai iš Lietuvos bei užsienio diskutuos apie mažos apimties iniciatyvas miesto erdvėse, kurios gerina aplinką, žmogaus (ir kitų gamtos organizmų) sveikatą bei nuotaiką, stiprina bendruomeniškumą, atsakomybę už gyvenamąją aplinką ir empatiją.

Miesto akupunktūra – urbanistikos požiūris, pagal kurį nedideli, tiksliai parinkti pokyčiai viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, suoliukai, žaliosios zonos ar bendruomenės sodai, gali pagerinti platesnės miesto dalies gyvenimo kokybę.

Konferencijoje – svečiai iš užsienio

Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos, Maltos, Vengrijos ir Ispanijos ekspertai.

Pirmasis iš užsienio svečių, dr. Antoine Zammit, yra Maltos universiteto Erdvinio planavimo ir infrastruktūros katedros vyresnysis dėstytojas, architektūros ir urbanistinio dizaino studijos STUDJURBAN įkūrėjas ir vadovas. 2012 m. įkurta studija kartu su Maltos vietos savivaldos tarybų asociacija įgyvendino projektą „Slow Streets“. Neseniai su asociacija jis pristatė ir Atvirųjų erdvių gaires – penkių dokumentų rinkinį apie parkus ir sodus, istorines aikštes, atviras turgavietes, apleistų erdvių pakartotinį panaudojimą ir lauko sportą. Konferencijoje dr. A. Zammit skaitys pranešimą „Susigrąžinant gatves – nuo eksperimento iki permainų. Maltos patirtis“.

János Klaniczay, Budapešte dirbantis architektas ir miesto tyrėjas, Vengrijos šiuolaikinės architektūros centro KÉK projektų vadovas ir kuratorius bei doktorantas, tiria miesto paveldą, vedamas ekskursijas, turizmo erdvių sistemas ir vietos tapatybę. Jis skaitys pranešimą „Nenaudojamų erdvių aktyvinimas: laikina(?) vietokūra Budapešte“.

Ramon Marrades, ekonomistas ir urbanistas, besispecializuojantis uostamiesčių, viešųjų erdvių, kultūros ir inovacijų srityse, yra tinklo „Placemaking Europe“ direktorius ir keleto miestų strategijos patarėjas. Jo pranešimas – „Vietos, kurias kuriame kartu: patirtys Europoje“.

Vietokūra (angl. placemaking) – viešųjų erdvių kūrimo ir pritaikymo būdas, kai sprendimuose dalyvauja patys vietos gyventojai, o ne tik projektuotojai ar savivaldybė.

Lietuvos pranešėjai

Be užsienio svečių, konferencijoje pranešimus skaitys ir Lietuvos architektūros bei urbanistikos praktikai ir tyrėjai.

Urbanistas-architektas Tadas Jonauskis yra „PUPA / Life Over Space“ vadovas, vienas studijos įkūrėjų ir Vilnius Tech universiteto dėstytojas. Kartu su Ukrainos partneriais studijos „PUPA / Life Over Space“ sukurtas Kyjivo terapinis sodas 2026 m. spalio 15 d. Briuselyje pelnė prestižinį Europos Komisijos „New European Bauhaus“ apdovanojimą.

Programoje taip pat – architekčių Margaritos Kaučikaitės ir Evelinos Vasiliauskaitės pranešimas. Margarita yra studijos „Kubinis metras“ architektė ir VšĮ „Architektūros fondas“ renginių organizatorė, Evelina – „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ vadovė ir iniciatorė.

Konferencijoje dalyvaus ir Kauno technologijos universiteto dėstytoja Laura Jankauskaitė-Jurevičienė bei Vilniaus dailės akademijos docentė, BLUMA architektė Gintarė Kapočiūtė. Pranešimą skaitys Aistė Gaidilionytė, Vilniuje kurianti architektė ir tyrėja, besidominti architekto kaip aktyvisto ir mediatoriaus vaidmeniu, ryšiu su bendruomene ir ekologija.

Sesijas moderuos Milda Žekonytė, Martynas Mankus ir Rūta Marija Slavinskaitė. Kiekvienos dalies pabaigoje numatytos diskusijos su publika.

Pilną programą galite rasti https://vilniausmuziejus.lt/renginys/tarptautine-konferencija-miesto-akupunktura/. Konferencija nemokama, tačiau dėl ribotų vietų skaičiaus, būtinahttps://forms.gle/kDdwo7nnE9ZJRwoj8. Konferenciją taip pat bus galima stebėti ir https://us06web.zoom.us/meeting/register/bhbrvORhRDKDihqgzFbzIw būdu Zoom platformoje.

Visi konferencijos pranešimai bus verčiami sinchroniškai (lietuvių ir anglų kalbomis).

Organizatorius – Medinės architektūros centras (Vilniaus miesto muziejus). Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. Partneris – Vilniaus dailės akademija.

Vilniaus miesto muziejaus veiklą galima sekti jo svetainėje: vilniausmuziejus.lt. Lietuvos kultūros tarybos informacija skelbiama adresu ltkt.lt.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.