2026 m. lapkričio 11 d., trečiadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Orientavimosi sporto čempionatas Šnipiškėse lapkričio 21 d.: trasa tarp medinių namų ir dangoraižių

Orientavimosi sporto čempionatas Šnipiškėse lapkričio 21 d.: trasa tarp medinių namų ir dangoraižių
Iliustracija „Orientavimosi sporto čempionatas Šnipiškėse lapkričio 21 d.: trasa tarp medinių namų ir dangoraižių“, sukurta dirbtiniu intelektu (pagal Anna Pascale / Unsplash nuotrauką)

Lapkričio 21 dieną Vilniaus Šnipiškių rajone vyks Vilniaus miesto orientavimosi sporto čempionatas, kurį organizuoja Sostinės sporto centras ir Lietuvos orientavimosi sporto federacija. Šiemet varžybų dalyvių laukia neįprasta sprinto trasa – tarp istorinių medinių namų, naujų gyvenamųjų kvartalų ir modernių dangoraižių. Organizatoriai kviečia dalyvauti ne tik patyrusius orientacininkus, bet ir vaikus, jaunimą bei visus vilniečius, norinčius pirmą kartą išbandyti šią sporto šaką.

Varžybų informacija

KasInformacija
Data2026 m. lapkričio 21 d. (šeštadienis).
VietaVilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazija, Linkmenų g. 8, Vilnius.
RegistracijaIki lapkričio 16 d. 23.59 val. svetainėje https://dbsportas.lt/en/varz/2026155.
OrganizatoriaiLietuvos orientavimosi sporto federacija ir Sostinės sporto centras.

Programa

LaikasKas vyksta
10.30–11.45 val.Dalyvių atvykimas ir registracija.
12.00 val.Pirmųjų dalyvių startas.
12.30–13.30 val.OPEN grupių startai.
14.00 val.Nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimai.

Starto mokestis

GrupėsMokestis
Vaikų ir jaunimo grupėms5 Eur su LOSF licencija arba 5,50 Eur be licencijos.
Pagrindinei ir veteranų grupėms12 Eur su licencija arba 14 Eur be licencijos.
OPEN grupėms7 Eur.
Sostinės sporto centro sportininkamsDalyvavimas nemokamas.

LOSF – Lietuvos orientavimosi sporto federacijos trumpinys.

Miestas – netikėta orientavimosi sporto arena

Orientavimosi sportas dažniausiai siejamas su miškais, tačiau ši sporto šaka puikiai tinka ir miesto aplinkai. Čia sportininkams tenka ne tik greitai bėgti, bet ir skaityti žemėlapį, pastebėti aplinkos detales, pasirinkti tinkamiausią maršrutą bei per trumpą laiką priimti sprendimus.

Šių metų čempionato vieta – Šnipiškių Skanseno rajonas – pasirinkta neatsitiktinai. Tai viena kontrastingiausių Vilniaus vietų, kurioje senasis medinis miestas susitinka su šiuolaikine architektūra.

„Šnipiškės šiuo požiūriu yra ypač įdomios. Čia vis dar galima pamatyti senąjį medinį Vilnių, o vos už kelių šimtų metrų stūkso modernūs dangoraižiai. Manau, kad dalyviams bus įdomu ne tik įveikti trasą, bet ir atrasti šio rajono kontrastus“, – sako Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas.

Pasak jo, miesto sprinto varžybos ypač tinkamos norintiems susipažinti su orientavimosi sportu. Mieste lengviau atpažinti orientyrus – gatves, pastatus, skverus, todėl pirmieji žingsniai gali būti paprastesni nei miško trasose.

„Norime, kad jose dalyvautų ne tik patyrę orientacininkai, bet ir miestiečiai, kurie galbūt niekada nėra bandę orientavimosi sporto. Tai puiki galimybė aktyviai praleisti laiką, išbandyti kažką naujo ir kartu geriau pažinti savo miestą“, – teigia V. Aleliūnas.

Kuo miesto sprintas skiriasi nuo trasos miške

Sostinės sporto centro orientavimosi sporto trenerė Jolanta Šulčienė atkreipia dėmesį, kad miesto sprinto varžybose sportininkų laukia kitokie iššūkiai nei miške.

„Orientavimosi sporto sprinto varžybos miesto aplinkoje išsiskiria greitesniu bėgimo tempu, todėl sprendimus tenka priimti akimirksniu“, – sako trenerė.

Pasak jos, miesto trasose svarbu ne tik greitai bėgti, bet ir itin atidžiai skaityti žemėlapį. Sportininkai turi laiku pastebėti tvoras, gyvatvores ir kitus objektus, kurių negalima kirsti, kad nepasirinktų kelio į aklavietę.

Papildomų iššūkių kelia ir skirtinguose aukščiuose esantys kontroliniai punktai – pavyzdžiui, požeminėje perėjoje, po tiltu ar ant jo. Tokiais atvejais būtina atidžiai skaityti ne tik žemėlapį, bet ir kontrolinio punkto legendą.

Kontrolinio punkto legenda – tai trumpas simbolinis aprašas, nurodantis, kur tiksliai punktas yra pastatytas (prie kokio objekto ar jo kurioje vietoje).

Sportas, kuriame treniruojamas ne tik kūnas, bet ir protas

Orientavimosi sportas iš kitų bėgimo disciplinų išsiskiria tuo, kad vien fizinio pasirengimo nepakanka. Sportininkas turi savarankiškai pasirinkti kelią tarp kontrolinių punktų, įvertinti galimus maršrutus ir priimti sprendimus net tada, kai nuovargis apsunkina susikaupimą.

V. Aleliūno įsitikinimu, būtent todėl ši sporto šaka ypač vertinga vaikams ir jaunimui.

„Orientavimosi sporte viskas yra kitaip. Čia sprendimus turi priimti pats – savarankiškai, greitai ir dažnai būdamas fiziškai pavargęs. Niekas už tave nepasirinks geriausio kelio, nepasakys, kur pasukti ar kaip ištaisyti padarytą klaidą. Turi pasikliauti savo žiniomis, gebėjimu analizuoti situaciją ir priimti sprendimus“, – pasakoja federacijos vadovas.

Jam pritaria ir trenerė J. Šulčienė. Pasak jos, orientavimosi sportas ugdo ne tik fizinę ištvermę, bet ir daugybę kasdieniame gyvenime naudingų gebėjimų – nuo žemėlapio skaitymo, mastelio ir reljefo supratimo iki strateginio planavimo, erdvinio mąstymo bei savarankiškų sprendimų priėmimo.

„Tai puikus sportas vaikams: veikla vyksta gryname ore, čia neužtenka tiesiog bėgti – reikia nuolat galvoti, sutelkti dėmesį, ieškoti geriausio kelio ir priimti sprendimus čia ir dabar“, – pasakoja trenerė.

Ji pabrėžia ir dar vieną šios sporto šakos privalumą – kiekvienos treniruotės ar varžybų metu sportininkų laukia vis kita trasa ir nauja aplinka, todėl užsiėmimai netampa monotoniški.

„Čia išmokstama nepasimesti suklydus, analizuoti situaciją ir savarankiškai rasti išeitį“, – sako J. Šulčienė.

Trenerės teigimu, orientavimosi sporte įgyti praktiniai įgūdžiai gali praversti ir keliaujant, tyrinėjant nepažįstamus miestus ar leidžiant laiką gamtoje, ypač kai nėra galimybės pasinaudoti išmaniuoju telefonu.

Jaunieji sportininkai varžybas pažins ir iš organizatorių pusės

Šių metų čempionatas Sostinės sporto centro auklėtiniams bus ne tik galimybė varžytis, bet ir įgyti kitokios patirties.

Kadangi centras yra vienas iš renginio organizatorių, nemaža dalis vyresniųjų orientavimosi sporto auklėtinių prisidės prie pasirengimo varžyboms ir jų organizavimo.

Pasak trenerės J. Šulčienės, tai svarbi ugdymo dalis – galimybė pamatyti, kiek darbo reikia norint surengti varžybas, ir geriau suprasti organizatorių atsakomybę.

Tuo metu jaunesnieji ir kiti startuosiantys sportininkai ruošiasi išbandyti naują trasą, pasitikrinti savo gebėjimus ir, žinoma, siekti gerų rezultatų.

Trenerė pastebi, kad šiandien vaikai gali išbandyti vis įvairesnes orientavimosi sporto formas. Greta tradicinių trasų atsiranda orientavimosi labirintai, užduotys naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, rogainingo varžybos. Tokia veiklų įvairovė leidžia atrasti orientavimosi sportą skirtingų pomėgių ir gebėjimų vaikams.

Orientavimosi sportas Lietuvoje atsigauna, tačiau trūksta trenerių

Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdomojo direktoriaus V. Aleliūno vertinimu, nors prieš du dešimtmečius orientavimosi sporto masiškumas Lietuvoje buvo gerokai didesnis, pastaraisiais metais pastebimas tam tikras atsigavimas, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

Vis dėlto šios sporto šakos plėtrą riboja specialistų, galinčių nuosekliai dirbti su jaunaisiais sportininkais, trūkumas.

„Susidomėjimas orientavimosi sportu tikrai yra, tačiau galimybių reguliariai juo užsiimti vis dar nėra tiek, kiek norėtume“, – pripažįsta V. Aleliūnas.

Todėl svarbus vaidmuo tenka sporto ugdymo organizacijoms, kurios sudaro sąlygas vaikams atrasti mažiau pažįstamas sporto šakas ir nuosekliai tobulėti.

„Lietuvos orientavimosi sporto federacija labai vertina bendradarbiavimą su Sostinės sporto centru. Džiaugiamės, kad orientavimosi sportas užima svarbią vietą centro sporto šakų sistemoje ir Vilniaus vaikai turi galimybę jį lankyti bei tobulėti“, – pabrėžia V. Aleliūnas.

Orientavimosi sportą galima lankyti Sostinės sporto centre

Vaikai ir jaunimas, susidomėję orientavimosi sportu, gali jį lankyti Sostinės sporto centre. Treniruotėse mokomasi skaityti žemėlapį, naudotis kompasu, orientuotis įvairiose vietovėse, planuoti maršrutą ir savarankiškai priimti sprendimus. Kartu lavinama fizinė ištvermė, greitis, dėmesys ir gebėjimas susikaupti.

Į bazinio rengimo grupes sportininkai Sostinės sporto centre priimami esant laisvų vietų, įvertinus jų fizinį pasirengimą, motyvaciją ir pasiektus sportinius rezultatus. Dėl galimybės prisijungti prie treniruočių ir priėmimo sąlygų kviečiame teirautis el. paštu https://sc.bns.lt/cdn-cgi/l/email-protection#ddb4b3b9b4abb4b9a8bcb1b4b2ae9daeb2aea9b4b3b8aeaebef3b1a9.

Čempionate laukiami ir pirmą kartą orientavimosi sportą išbandysiantys dalyviai

Lapkričio 21 dieną vyksiančiame čempionate galės dalyvauti įvairaus amžiaus ir pasirengimo sportininkai – nuo jauniausiųjų iki veteranų. Varžybos bus rengiamos M/V 12, 14, 16, 18, pagrindinėje M/V, veteranų M/V 40 ir M/V 55 grupėse.

M/V reiškia moterų ir vyrų grupes, o skaičius nurodo dalyvių amžiaus grupę.

Norintiems pirmą kartą išbandyti orientavimosi sportą numatytos dvi atviros grupės – OPEN 1 ir OPEN 2.

Dalyviai varžysis naudodami SPORTident elektroninio pasižymėjimo sistemą. Neturintys kortelės ją galės išsinuomoti varžybų vietoje už 2 Eur.

Elektroninio pasižymėjimo sistemoje dalyvis kortele užregistruoja apsilankymą kiekviename kontroliniame punkte, o rezultatas skaičiuojamas pagal šiuos įrašus.

Varžybų centras įsikurs Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijoje (Linkmenų g. 8). Čia dalyviai galės persirengti, palikti daiktus, pasivaišinti arbata ir stebėti rezultatus ekrane. Čempionato nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoti medaliais bei prizais.

Organizatoriai tikisi, kad čempionatas taps ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir proga vilniečiams kitaip pažvelgti į savo miestą, atrasti orientavimosi sportą bei aktyviai praleisti šeštadienį.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.