Lapkričio 12 d. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia į audiovizualinio potyrio „Atsargiai, Vilnius“ pristatymą. Kūrinyje, kuris patiriamas individualiai išmaniuoju telefonu, susitinka teatro dramaturgija, muzika, archyviniai vaizdai ir čia pat vykstantis gatvės gyvenimas. Įprastas turistinis maršrutas tampa vieta klausti, kaip kuriamas miesto paveikslas: kurios istorijos jame įsitvirtina, o kurios lieka paraštėse ir kaip pasakojimai keičia mūsų žvilgsnį į pažįstamas vietas. Daugiau apie muziejaus veiklą ir parodas galima rasti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus svetainėje.
Kūrinio autoriai – bene žinomiausios Lietuvoje garso patirties „Glaistas“ dramaturgas Rimantas Ribačiauskas ir kompozitorius Andrius Šiurys, taip pat rašytoja Lina Laura Švedaitė, programuotojai Robertas Dumpis ir Michail Rumbešt. Gidų balsus įgarsino aktoriai Eliza Bondarenko, Šarūnas Datenis, Witold Leon Łowczyk, Jekaterina Makarova, Marija Petravičiūtė ir Vainius Sodeika. Prie turinio kūrimo prisidėjo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro darbuotojai Donatas Snarskis, Vytautas Starikovičius ir Giedrė Mikulskaitė-Voronko.
Kūrybinės grupės nariai pasakoja, kad procesas prasidėjo nuo ilgo, kruopščiai sudaryto istorijų apie Vilniaus senamiesčio gatves sąrašo. „Vilniaus tapatybė – itin nevienalytė, o istorija – dinamiška, rodos, nepasiduodanti klasikinei struktūrai, nepapasakojama nuo pradžios iki pabaigos. Taip gimė idėja įsivaizduoti šešis personažus gidus, kurie kiekvienas matytų Vilnių truputį kitaip ir taip išskleistų fragmentišką senamiesčio žemėlapį. Taip pat mums buvo svarbu sukurti chameleonišką pasakojimą, kuris sąveikautų su nuolat besikeičiančia miesto scenografija“, – pasakoja rašytoja L. L. Švedaitė.
Anot dramaturgo R. Ribačiausko, kūrinio visumai įtakos turėjo ir šiandienos geopolitinė situacija. „Mąstydami, kokius istorinius pasakojimus atrinkti ir kaip jie jungiasi, neišvengiamai galvojome apie šiandienos laiką, kai į mums įprastą realybę vis dažniau įsiterpia karo nuojautos. Tikriausiai todėl ir mūsų žvilgsniai krypo į miesto randus – į tuos pasakojimus, kurie parodo, kiek konfliktų Vilnius išgyveno, kokiose sudėtingose situacijose buvo ir kaip dėl to keitėsi“, – mintimis dalijasi dramaturgas.
Kūrinyje svarbus vaidmuo tenka muzikai, derinančiai elektroninius garsus ir gyvus instrumentus (fortepijonu groja Julija Bagdonavičiūtė, perkusijomis – Džiugas Daugirda, bosine fleista – Kristupas Gikas, kontrabosu ir bosine gitara – Gediminas Stepanavičius). Anot kompozitoriaus A. Šiurio, vienareikšmiškai apibrėžti šio kūrinio žanrą nelengva: „Tai lyg virtualus audiogidas, bandantis išlikti racionalus ir istoriškai tikslus. Vis dėlto mūsiškiai gidai ne pasakoja miesto istoriją, o joje gyvena. Lyg prieš sapną, saldžiai snūduriuodami, pasakoja, ką šiandien spėjo pamatyti. O galbūt pats Vilnius sapnuoja tuos gidus, tik trumpam čia užklydusius. Taip, kūrinys pateiks žinių apie miestą, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad leis jį pamatyti iš kitos perspektyvos“, – pasakoja kompozitorius.
Kūrinyje panaudota per šimtas skaitmeninių vizualinių eksponatų iš Lietuvos muziejų, archyvų, bibliotekų ir kitų kultūros institucijų archyvų. Technologiškai sudėtingas kūrinys žiūrovui prieinamas per specialiai sukurtą svetainę, veikiančią daugumoje išmaniųjų įrenginių. Ji tiksliai veda žiūrovą Vilniaus gatvėmis ir priderina pasakojimą prie jo buvimo vietos.
„Šis kūrinys vertingas tuo, kad, naudodamas teatrines strategijas, muziejuje saugomą atmintį išveda į miesto gatves, – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. – „Archyvinė medžiaga susitinka su gyvu, šiandien patiriamu Vilniumi, taip atsiranda galimybė fenomenologiniam įsižiūrėjimui į miestą ir save, apmąstymui, ką patys matome, girdime ir jaučiame, kaip mūsų patirtį veikia turimos žinios ir girdėti pasakojimai.“
Fenomenologinis įsižiūrėjimas – filosofinės fenomenologijos kryptimi grįstas požiūris: stengiamasi suvokti, kaip reiškinys patiriamas tiesiogiai, ir kuo mažiau remtis jau turimais aiškinimais.
Kūrėjai teigia, kad stengėsi sukurti potyrį, kuriame ką nors sau rastų įvairūs žiūrovai – nuo paauglio iki istorijos profesoriaus. „Paaugliams, tikimės, bus įdomus pats kalbėjimo būdas, žaismingas istorijos pasakojimas naudojant išmanųjį įrenginį. Žmonėms, besidomintiems Vilniaus istorija, gali pasirodyti įdomios jos kūrybinės interpretacijos, pasakojimo derinimas su muzika, archyviniai vaizdai“, – pasakojo vienas iš kūrinio autorių R. Ribačiauskas.
Nors kūrinys veikia savarankiškai, jis sukurtas kaip nacionalinės skaitmeninio kultūros turinio platformos „eKultūra“ dalis. Ši platforma jungia daugiau nei 170-ies Lietuvos atminties ir kultūros institucijų skaitmeninį turinį ir inovatyvias kultūros pažinimo paslaugas. Platformos kūrimas finansuojamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
„Atsargiai, Vilnius“ yra nemokamas ir pasiekiamas visiems adresu http://www.atsargiaivilnius.lt. 2026 m. lapkričio 12 d. kavinėje „Un Mètro“ (Didžioji g. 4, Vilnius) žiūrovus į individualias keliones išlydės kūrinio autoriai, su kuriais bus galima pabendrauti neformalioje aplinkoje. Ateiti galima bet kuriuo metu nuo 15 iki 18 val. Su savimi reikia turėti įkrautą išmanųjį telefoną ir ausines.
Klausantis garso kūrinio su ausinėmis senamiesčio gatvėse lengva nepastebėti transporto, dviratininkų ar elektrinių paspirtukų, todėl einant per važiuojamąją dalį verta ausines laikinai nusiimti arba sumažinti garsą.
