2026 m. lapkričio 3 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

UEFA apžiūrėjo Vilniaus nacionalinį stadioną: čia gali vykti svarbiausios 2028 m. U17 čempionato rungtynės

UEFA apžiūrėjo Vilniaus nacionalinį stadioną: čia gali vykti svarbiausios 2028 m. U17 čempionato rungtynės
Asociatyvi nuotrauka „UEFA apžiūrėjo Vilniaus nacionalinį stadioną: čia gali vykti svarbiausios 2028 m. U17 čempionato rungtynės“ (lcs _vgt / Unsplash)

Visą savaitę Lietuvoje viešėjo UEFA ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovų komanda, pradėjusi pirminį pasirengimo etapą 2028 metais Lietuvoje vyksiančiam UEFA Europos vaikinų U17 čempionato finaliniam etapui.

Primename, kad čempionatas Lietuvoje vyks 2028-ųjų gegužę.

Vizito metu buvo vertinama čempionatui planuojama Lietuvos infrastruktūra, stadionai, treniruočių aikštės, viešbučiai bei kiti svarbūs organizaciniai aspektai, reikalingi tokio lygio tarptautinio turnyro įgyvendinimui.

Tokiems turnyrams UEFA paprastai vertina ne tik pačius stadionus, bet ir treniruočių aikščių kokybę, apgyvendinimo bei transporto galimybes, nes komandoms visos šios sąlygos turi būti vienodai tinkamos.

„Lieka jau kiek daugiau nei pusantrų metų iki finalinio šio čempionato etapo, tad darbai įgauna vis didesnę spartą. Tokie UEFA vizitai yra reikalingi norint įvertinti mūsų turimą infrastruktūrą bei tai, kokias sąlygas galime suteikti čia atvyksiančioms komandoms.

Svarbu, jog UEFA atstovai apsilankė ir „Naresta“ statomame Vilniaus nacionaliniame stadione, kur savo akimis pamatė statybų progresą ir tikimės, kad čia galėsime surengti svarbiausias čempionato kovas“, – mintimis dalinosi LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

Komanda aplankė Alytaus, Marijampolės ir Jonavos stadionus, taip pat Kauno Dariaus ir Girėno stadioną bei vis sparčiau kylantį Nacionalinį stadioną Vilniuje.

Taip pat buvo vertinama kita su čempionato organizavimu susijusi infrastruktūra ir galimybės tinkamai priimti turnyro dalyvius, komandas bei oficialias delegacijas.

„Pasirengimo darbai jau prasidėjo, o pirmasis UEFA vizitas leido dar geriau įvertinti laukiančių darbų apimtį ir pagrindinius prioritetus. Suprantame, kokio masto renginys laukia Lietuvos ir kokią atsakomybę prisiimame jį organizuodami. Turime tam tikrų iššūkių, ypač kalbant apie treniruočių aikščių infrastruktūrą, tačiau būtent dabar yra tinkamas laikas juos identifikuoti ir ieškoti geriausių sprendimų.

2028 metais į Lietuvą atvyks stipriausios Europos jaunimo rinktinės, o tarp jų – futbolininkai, kurie ateityje gali tapti pasaulinio futbolo žvaigždėmis, todėl mūsų pasirengimo kartelė turi būti maksimaliai aukšta. Norime ne tik įgyvendinti visus UEFA keliamus reikalavimus, bet ir suorganizuoti turnyrą, kuriuo galėtų didžiuotis visa Lietuva”, – kalbėjo čempionato Lietuvoje vadovas Algirdas Kvalkauskas.

Paskutiniu šio vizito akcentu tapo svečių vizitas į Vilniuje kylantį Nacionalinį stadioną, kurio statybos darbus įgyvendina viena iš didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje „Naresta“. Nors Nacionalinis stadionas dar statomas, jame, tikimasi, bus galima surengti svarbiausias finalinio etapo rungtynes.

Nacionalinis stadionas Vilniuje statomas kaip pagrindinė šalies arena, skirta futbolo, lengvosios atletikos ir kitiems dideliems renginiams. Apie tai daugiau galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.

„Spalį, kaip ir planavome, pradėjome dengti stadiono stogą, darbai vyksta sklandžiai. Tęsiame patalpų įrengimą viduje, montuojame inžinerines sistemas, betonuojame grindis ir atliekame hidroizoliacijos darbus.

Taip pat pradėjome ruošti pagrindinės futbolo aikštės pagrindą. Iki metų pabaigos numatome įrengti treniruočių aikščių pagrindus, o esant palankioms oro sąlygoms – ir kelių bei pėsčiųjų takų pagrindus“, – apie darbų progresą sako „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.