2026 m. lapkričio 3 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Valdo Adamkaus 100-metis Vilniuje: konferencija rotušėje ir koncertas LNOBT su trijų šalių buvusiais prezidentais

Valdo Adamkaus 100-metis Vilniuje: konferencija rotušėje ir koncertas LNOBT su trijų šalių buvusiais prezidentais
Asociatyvi nuotrauka „Valdo Adamkaus 100-metis Vilniuje: konferencija rotušėje ir koncertas LNOBT su trijų šalių buvusiais prezidentais“ (Annabel_P / Pixabay)

Šiandien, lapkričio 3 dieną, Lietuva mini neeilinę sukaktį – dvi kadencijas šaliai vadovavusiam Prezidentui Valdui Adamkui sukanka 100 metų. Šis garbingas jubiliejus yra ypatinga šventė Vilniui, kurio garbės piliečiu Ekscelencija buvo paskelbtas 2022 metais. Sostinės gyventojams ir visos šalies žmonėms dedikuojami šimtmečio renginiai yra išskirtinė Vilniaus miesto dovana Prezidentui. Garbės piliečio vardas – aukštas savivaldybės teikiamas pripažinimas už ypatingus nuopelnus miestui ir valstybei; daugiau apie sostinės gyvenimą rasite vilnius.lt.

Šventinę lapkričio 3-iąją Vilniuje numatoma gausi renginių programa, subursianti iškilius mokslo, kultūros ir politikos pasaulio atstovus bei užsienio šalių lyderius. Visi Lietuvos žmonės kviečiami kartu švęsti neeilinį valstybės šimtmečio istorijos puslapį, šią dieną prisimenant pamatines laisvės, vakarietiškos kultūros ir žmogiškumo vertybes, kurias įkūnija Prezidentas Valdas Adamkus.

Dienos programoje – tarptautinė konferencija Vilniaus rotušėje

Jubiliejaus renginių ciklą pradės Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui skirta konferencija, kuri vyks Vilniaus rotušėje. Vilniaus rotušė – klasicistinis pastatas Rotušės aikštėje, kuriame rengiami oficialūs ir kultūriniai miesto renginiai.

Konferencijos tikslas – pagerbti išskirtinius Prezidento pasiekimus, aptarti jo gilų pėdsaką Lietuvos valstybės bei viso regiono geopolitiniame kelyje. Į renginį pakviesti artimi V. Adamkaus draugai, politiniai bendražygiai, taip pat mokslo, politikos ir verslo lyderiai.

Šį renginį bendrai organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus universitetas. Vilniaus universitetas – seniausia ir viena didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Diskusijų metu pranešėjai analizuos politinį bei istorinį Prezidento nuopelnų kontekstą, jo vadovavimo metais įvykusias demokratines transformacijas bei vertins šį palikimą iš šiandienos perspektyvos. Konferenciją moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Visuomenė konferenciją galės stebėti tiesiogiai nuo 9.30 val. per LRT PLIUS ir LRT.lt. LRT – visuomeninis transliuotojas, o jo tinklalapyje lrt.lt skelbiama ir kita transliacijų bei laidų informacija.

Iškilmingas šimtmečio vakaras LNOBT: pagerbti Prezidento atvyksta istoriniai regiono lyderiai

Kulminaciniu šimtmečio akcentu taps vakare Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) rengiama iškilminga šventė. Pagerbti Prezidento atvyksta gausus būrys jo ilgamečių bičiulių bei istorinių to meto regiono lyderių. Tarp kviestinių svečių – buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka bei buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleris.

Išskirtinę muzikinę programą jubiliejaus vakarą dovanos ryškiausi Lietuvos scenos meistrai: Edgaras Montvidas, Irena Milkevičiūtė, Ieva Prudnikovaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti žinomi solistai. Šiam iškilmingam koncertui diriguos net keturi iškilūs Lietuvos dirigentai: Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius, Martynas Stakionis ir Ričardas Šumila.

Iškilmingo vakaro tiesioginė transliacija prasidės 19.00 val. per LRT televiziją.

Vakaro organizatoriai – Vilniaus miesto savivaldybė bei Almos ir Valdo Adamkų labdaros ir paramos fondas.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.