2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Saloneno Smuiko koncertas Lietuvoje pirmą kartą: lapkričio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje

Saloneno Smuiko koncertas Lietuvoje pirmą kartą: lapkričio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje
Asociatyvi nuotrauka „Saloneno Smuiko koncertas Lietuvoje pirmą kartą: lapkričio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje“ (Roxanne Minnish / Pexels)

Pasaulinį pripažinimą pelnęs dirigentas ir kompozitorius Esa-Pekka Salonenas už savo Koncertą smuikui ir orkestrui yra pelnęs prestižinę „Grawemeyer“ muzikos premiją – bene didžiausią apdovanojimą pasaulyje, skiriamą kompozitoriams. Smuiko koncertas laikomas ne tik bene žymiausiu Saloneno kūriniu, bet ir vienu reikšmingiausių XXI a. koncertų smuikui muzikos istorijoje. Mūsų šalyje šis Koncertas dar neskambėjo gyvai, tad Lietuvos publika jį galės išgirsti pirmą kartą – lapkričio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje. Saloneno Koncertą smuikui pagros žymusis smuiko virtuozas Sergejus Krylovas, pasaulio publiką žavintis „lengvai besiliejančiu lyrizmu, sklandžia muzikos tėkme ir žaižaruojančiomis garso spalvomis, būdingomis tik geriausiems smuikininkams savo meistriškumo viršūnėje“ („The Times“). Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Robertas Šervenikas. „Grawemeyer“ muzikos kompozicijos premiją skiria Luisvilio universitetas Jungtinėse Valstijose.

Legendinis violončelininkas Mstislavas Rostropovičius yra pavadinęs S. Krylovą vienu iš penkių iškiliausių šiuolaikinių smuikininkų pasaulyje. Tarp kitų aukščiausio lygio smuikininkų jis išsiskiria ne tik išskirtine technika ir virtuoziškumu, bet ir ypatingu garso grožiu, išraiškos intensyvumu bei kerinčiu muzikalumu. Atlikėjas nuolat kviečiamas koncertuoti žymiausiuose pasaulio festivaliuose ir koncertų salėse. Pastaraisiais metais S. Krylovas grojo su Londono filharmonijos, „Philharmonia Orchestra“, Monte Karlo filharmonijos, „La Scala“ filharmonijos ir Karališkuoju filharmonijos orkestrais, diriguojamais Jukka-Pekka Saraste, Fabio Luisi, Marin Alsop, Osmo Vänskä, tarp jo scenos partnerių – pasaulinio garso dirigentai Charles Dutoit, Vasilijus Petrenko, Simone Young, Tõnu Kaljuste, Vladimiras Jurowskis ir kiti batutos meistrai. S. Krylovo įrašus yra išleidusios didžiosios klasikinės muzikos leidyklos „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“ ir EMI.

Vilniuje S. Krylovas priėmė neeilinį iššūkį – lapkričio 7 d. jis atliks įspūdingąjį Esa-Pekka Saloneno Koncertą smuikui ir orkestrui. Salonenas šiame kūrinyje sujungė tradicinę virtuoziško koncerto sampratą su šiuolaikine garso estetika ir itin plačia emocine skale. „Norėjau aprėpti kuo platesnį išraiškos spektrą – nuo virtuoziško ir efektingo iki agresyvaus ir brutalaus, nuo meditacinio ir statiško iki nostalgiško ir rudeniško“, – apie savo kūrinį yra sakęs kompozitorius. Kritikai ypač atkreipė dėmesį, kad šis Koncertas išsiskiria savitu skambesiu, ritmine energija ir išradingumu. „Tai gryna, euforiška poezija, pasižyminti unikaliu skambesiu ir savitu muzikiniu balsu“, – rašė Markas Swedas iš „Los Angeles Times“, o Joshua Kosmanas iš „San Francisco Chronicle“ pabrėžė, kad „šio kūrinio jėga ir išradingumu nebuvo galima abejoti“. „Jo ritminė energija užvaldo net ir didžiausią skeptiką“, – pastebėjo Karoliina Vesa iš „Finnish Music Quarterly“.

Esa-Pekka Salonenas – legendinis dirigentas ir pasaulyje pripažintas kompozitorius, garsėjantis intuityviomis, intelektualiomis, išradingu skambesiu ir gyvybingais ritmais pasižyminčiomis kompozicijomis. Jo kūrybą atlieka žymiausi pasaulio orkestrai, o kaip dirigentas jis bendradarbiauja su Los Andželo, Niujorko, Londono filharmonijų, San Francisko, Filadelfijos, Čikagos, Bostono, Paryžiaus simfoniniais orkestrais ir kitais garsiausiais pasaulio orkestrais. Saloneno muzikinė kūryba taip pat įvertinta reikšmingais apdovanojimais: be didžiausios „Grawemeyer“ premijos 2014 m. jis pelnė Nemmerso kompozicijos premiją, o 1992 m. už kūrinį „Floof“ jis apdovanotas UNESCO Rostrum premija.

Salonenas taip pat sukaupęs plačią diskografiją tiek kaip dirigentas, tiek kaip kompozitorius. Jo kūrinius yra išleidusios didžiosios klasikinės muzikos leidyklos „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“, „Decca“. Visi trys Saloneno parašyti koncertai solo instrumentams su orkestru – violončelei (sukurtas Yo-Yo Ma), smuikui (Leilai Josefowicz), fortepijonui (Yefimui Bronfmanui) – taip pat yra įrašyti jam pačiam juos diriguojant.

Pasaulinio garso dirigento ir kompozitoriaus Esa-Pekka Saloneno žymusis Smuiko koncertas su iškiliu virtuozu Sergejumi Krylovu – lapkričio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje. Pirmoje šio koncerto dalyje nuskambės pasaulinė premjera, Algirdo Martinaičio „Gulbės giesmės simfonija“, kurią atliks pripažintos dainininkės Lina Dambrauskaitė ir Gunta Gelgotė (sopranai), Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Robertas Šervenikas. Bilietus platina „http://kakava.lt“. Festivalį „Gaida“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.

„Gaida“ – kasmet Lietuvoje rengiamas šiuolaikinės muzikos festivalis, kuriame skamba ir naujai sukurti kūriniai. Informacijos apie koncertų salę ir repertuarą galima rasti Lietuvos nacionalinės filharmonijos svetainėje.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.