2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus MBA gamyklos atstatymas po gaisro: darbai truks keturis mėnesius, sutarties vertė iki 2,5 mln. eurų

Vilniaus MBA gamyklos atstatymas po gaisro: darbai truks keturis mėnesius, sutarties vertė iki 2,5 mln. eurų
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus MBA gamyklos atstatymas po gaisro: darbai truks keturis mėnesius, sutarties vertė iki 2,5 mln. eurų“ (Tom Fisk / Pexels)

VAATC pradeda Vilniaus mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos atstatymo darbus. Tai svarbus etapas atkuriant visavertį Vilniaus regiono mišrių komunalinių atliekų tvarkymą po 2025 m. balandį kilusio gaisro.

Per pastaruosius du mėnesius VAATC sutvarkė ir išvalė susikaupusias atliekas iš dalies gamyklos teritorijos, kurioje bus vykdomi atstatymo darbai. Kartu bendrovė užtikrino stabilų mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą ir tvarkymą Vilniaus regione, pasitelkdama laikinus sprendimus bei papildomus atliekų apdorojimo pajėgumus. Atlikus šiuos darbus, bendrovė gali sutelkti dėmesį į gaisro pažeistos MBA infrastruktūros atkūrimą.

Mechaninis biologinis apdorojimas – tai būdas, kai mišrios komunalinės atliekos mechaniškai rūšiuojamos, iš jų išskiriamos antrinės žaliavos, o likusi dalis biologiškai apdorojama prieš tolesnį naudojimą ar šalinimą. VAATC – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras.

„Per du mėnesius sutvarkėme daugiau MBA teritorijos, nei buvęs operatorius sugebėjo sutvarkyti per kelerius metus. Iš teritorijos šaliname joje susikaupusias atliekas, kurių ten neturėjo būti, ir nuosekliai rengiame ją atstatymo darbams. Tuo pat metu užtikrinome stabilų Vilniaus regiono atliekų rūšiavimą. Dabar galime koncentruotis į kitą svarbų etapą – gaisro pažeistų statinių atkūrimą, būtiną tam, kad būtų galima sumontuoti papildomus rūšiavimo pajėgumus ir atliekų tvarkymas regione vėl vyktų visu pajėgumu“, – sako Marius Švaikauskas, VAATC direktorius.

MBA teritorijos atstatymo darbus vykdys UAB „Telšių statyba“. Galutinė darbų kaina priklausys nuo faktiškai atliktų darbų apimties, maksimali sutarties vertė siekia 2,5 mln. eurų. Darbus planuojama atlikti per keturis mėnesius. Sutartyje taip pat numatyta galimybė, esant objektyvioms aplinkybėms, terminą pratęsti dar dviem mėnesiams. Gyventojams rūšiuoti atliekas namuose reikia ir toliau, nes tai mažina mišrių atliekų kiekį, patenkantį į apdorojimo gamyklas.

Atstačius gaisro pažeistus MBA teritorijoje esančius statinius bus sudarytos sąlygos visapusiškai atkurti atliekų apdorojimo procesą ir didinti VAATC valdomus pajėgumus. Tai leis palaipsniui mažinti priklausomybę nuo laikinų išorinių sprendimų ir užtikrinti, kad Vilniaus regione mišrių komunalinių atliekų rūšiavimas bei tvarkymas vyktų visa apimtimi. Aplinkos apsaugos agentūra VAATC jau suteikė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), jis reikalingas vykdant atliekų tvarkymą atstatytoje MBA. TIPK leidimas nustato leistinus taršos ir aplinkosaugos reikalavimus didesnę taršą galinčioms veiklos vietoms, o jį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.