2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Nauja Vilniaus autobusų stotis prie geležinkelio stoties: atnaujintos vizualizacijos, statybos iki 2031 m.

Nauja Vilniaus autobusų stotis prie geležinkelio stoties: atnaujintos vizualizacijos, statybos iki 2031 m.
Asociatyvi nuotrauka „Nauja Vilniaus autobusų stotis prie geležinkelio stoties: atnaujintos vizualizacijos, statybos iki 2031 m.“ (Berna Elif / Pexels)

Vilniuje toliau vystomas vienas svarbiausių sostinės susisiekimo infrastruktūros projektų – autobusų stoties ir jos prieigų transformacija. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, detalizuojami naujos autobusų stoties, aplinkinių gatvių ir viešųjų erdvių sprendiniai. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus susipažinti su atnaujintomis projekto vizualizacijomis ir pamatyti, kaip ateityje keisis ši miesto dalis.

Įgyvendinant projektą numatoma pastatyti naują autobusų stoties terminalą, pertvarkyti aplinkines gatves, atnaujinti esamas ir sukurti naujas viešąsias erdves. Vienas svarbiausių tikslų – vienoje vietoje sutelkti miesto viešąjį transportą, tarpmiestinius ir tarptautinius autobusus bei užtikrinti patogias jungtis su geležinkelio stotimi.

„Stoties rajonas – tai vartai į Vilnių, tačiau šiandien ši teritorija neatspindi nei mūsų miesto ambicijų, nei miesto svečių ir gyventojų poreikių. Norime iš esmės pakeisti šios miesto dalies veidą – sukurti šiuolaikišką susisiekimo mazgą, kuriame būtų paprasta ir patogu persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą. Kartu keisime ir aplinką – vietoje šiandieninės chaotiškos infrastruktūros atsiras naujos viešosios erdvės, daugiau žalumos, patogesnės jungtys pėstiesiems ir dviratininkams“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Šiuolaikiškas mobilumo centras

Projektas plėtojamas pagal tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjusią koncepciją „Green Connect“, kurią sukūrė pasaulyje žinoma architektų studija „Zaha Hadid Architects“. Projektavimo darbus studija vykdo kartu su Italijos kraštovaizdžio architektų biuru „LAND“ bei Lietuvos architektais ir inžinieriais.

Naujasis autobusų stoties terminalas projektuojamas naujoje vietoje – šalia geležinkelio stoties, dabartinės stoties aikštės teritorijoje. Jame numatoma sutelkti miesto viešąjį transportą, tarpmiestinius ir tarptautinius autobusus. Taip keleiviai galės patogiai persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą, o traukinius pasiekti pėsčiomis. Projekte taip pat numatoma požeminė jungtis su geležinkelio stotimi. Tokie susisiekimo mazgai, kuriuose vienoje vietoje susitinka skirtingos transporto rūšys, vadinami intermodaliniais, o jų tikslas – sutrumpinti persėdimo laiką.

Terminale projektuojamos keleivių laukimo erdvės, vietos darbui ir užsiėmimams su vaikais, smulkios prekybos bei paslaugų vietos. Čia taip pat planuojama įrengti Vilniaus informacijos centrą atvykstantiems keleiviams. Projekte numatytos ir civilinei saugai skirtos priedangos.

Keisis ir aplinkinės gatvės bei viešosios erdvės

Projektas apima ne tik naujo terminalo statybą, bet ir aplinkinės teritorijos pertvarkymą. Kartu projektuojamos gatvės, siekiant užtikrinti sklandų miesto viešojo transporto, tarpmiestinių ir tarptautinių autobusų judėjimą, taip pat patogų susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams.

Priešais naująją autobusų stotį numatoma sukurti naują viešąją erdvę – Stoties aikštę. Ji taps jungtimi tarp autobusų ir geležinkelio stočių. Pokyčiai numatomi ir dabartiniame stoties parke, esančiame tarp Seinių, Stoties ir Geležinkelio gatvių. Atnaujinamoje žaliojoje teritorijoje planuojama įrengti poilsio ir aktyvaus laisvalaikio vietas. Informacijos apie miesto planus ir viešas konsultacijas galima ieškoti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje vilnius.lt.

Viešas projektinių pasiūlymų pristatymas – kitąmet

Gyventojai jau dabar kviečiami susipažinti su atnaujintomis projekto vizualizacijomis. Jose vaizduojami sprendiniai nėra galutiniai – tęsiantis projektavimo darbams jie dar gali būti tikslinami.

Projektą valdanti Vilniaus vystymo kompanija viešą projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei planuoja surengti 2027 m. pavasarį. Jo metu gyventojai galės išsamiau susipažinti su numatomais sprendiniais, užduoti klausimus projektuotojams ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus. Projektinis pasiūlymas – ankstyvas projektavimo etapas, kai pateikiami pagrindiniai pastato ir aplinkos sprendiniai, o detalūs techniniai brėžiniai rengiami vėliau.

Pagal dabartinį projekto įgyvendinimo grafiką, statybą leidžiantį dokumentą tikimasi gauti 2027 m. vasarą, o statybos darbus užbaigti 2031 m. Statybą leidžiantis dokumentas – tai statybos leidimas, be kurio negalima pradėti didesnių statinių statybos darbų.

„Zaha Hadid Architects“ vizualizacijos

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.