2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Žiemos laikas sekmadienį: kodėl telefonas gali rodyti ne tą valandą ir ką patikrinti nustatymuose

Žiemos laikas sekmadienį: kodėl telefonas gali rodyti ne tą valandą ir ką patikrinti nustatymuose
Asociatyvi nuotrauka „Žiemos laikas sekmadienį: kodėl telefonas gali rodyti ne tą valandą ir ką patikrinti nustatymuose“ (Ocean Ng / Unsplash)

Sekmadienį Lietuvoje vėl įvedamas žiemos laikas – laikrodžiai atsukami viena valanda atgal. Telefonuose ir kituose išmaniuosiuose įrenginiuose laiko ranka keisti nereikia, jei juose pasirinkti automatiniai laiko ir datos nustatymai. Tiksliausiu laiko matavimo šaltiniu pasaulyje laikomi atominiai laikrodžiai. Kuo laiko matavimui svarbus atominių laikrodžių tikslumas, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Išmanieji įrenginiai laiką sinchronizuoja naudodami interneto protokolus – signalai perduodami per mobiliojo ryšio bokštus, duomenų centrus ir serverius. Šie duomenys galiausiai remiasi atominių laikrodžių sistema, kuri laikoma tiksliausia pasaulyje. O konkrečioje vietovėje, pereinant prie žiemos arba vasaros laiko, valanda parenkama pagal įrenginyje nustatytą laiko juostą“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Artėjant laikrodžių persukimui, pašnekovas primena, kad ne visi įrenginiai prie naujo laiko prisitaiko automatiškai. Kai kurių prietaisų rodmenis vis dar tenka pakeisti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, automobilių ar orkaitės laikrodžius vis dar tenka persukti ranka. Rankiniu būdu dažniausiai tenka keisti laikrodžius prietaisuose, kurie nėra prijungti prie interneto: viryklių, mikrobangų krosnelių, sieninių ir kai kurių rankinių laikrodžių. Prieš keičiant automobilio laikrodį, verta pasižiūrėti į naudojimo instrukciją, nes kai kuriuose modeliuose laikas atnaujinamas pats.

Tiksliausi – atominiai laikrodžiai

Išmaniuosiuose įrenginiuose laiką automatiškai pakeičia operacinė sistema, o tikslumą padeda užtikrinti sinchronizavimas su laiko serveriais, kurių atskaitos taškas – atominiai laikrodžiai. Pasaulinį tinklą sudaro šimtai itin tikslių atominių laikrodžių, veikiančių skirtingose laboratorijose. Šie laikrodžiai matuoja atomų virpesius ir taip nustato laiką nanosekundžių – milijardinės sekundės dalies – tikslumu.

Nanosekundė – milijardinė sekundės dalis. Tokio tikslumo reikia ne žmogui, o technologijoms: ryšio tinklams, bankų sistemoms ir navigacijai, kuriose net menkas laiko nesutapimas gali sukelti klaidų.

Tokia tiksli įrenginių sinchronizacija reikalinga ne tik tam, kad telefone matytume tikslias valandas ar laiku gautume priminimą apie kalendoriuje pažymėtą susitikimą. Mobiliojo ryšio bendrovėms itin tikslus laikas būtinas ryšio bokštų sinchronizacijai.

„Mobiliojo ryšio bokštai negali veikti kiekvienas pagal savo laikrodį. Visi jie turi siųsti ir priimti duomenis tiksliai suderintu laiku. Jei tarp bokštų laikrodžiai išsiderintų, mobiliojo ryšio signalai persidengtų, atsirastų trikdžių – dėl to ryšys lėtėtų ar taptų nestabilus. Itin tikslus laikas leidžia tūkstančiams ryšio bokštų veikti darniai ir užtikrinti, kad žmonėms skambučių ir interneto paslaugos veiktų sklandžiai“, – tikina M. Ropė.

Dažniausiai mobiliojo ryšio tinklas tikslų laiką gauna iš GPS palydovų. Visgi šiandieninė geopolitinė situacija rodo, kad Baltijos regionui to negana dėl Rusijos nuolat keliamų GPS signalų trikdžių. Dėl to „Bitė“ šiemet įsigijo Šveicarijos bendrovės cezio atominį laikrodį, kuris bendrovei atsiėjo daugiau kaip 110 tūkst. eurų.

„Atominis laikrodis pačių GPS trikdžių nestabdo, bet kai GPS nepasiekiamas arba informacija suklastota, jis padeda tinklui išlaikyti tikslų laiką. „Bitės“ įsigytas atominis laikrodis, net ir visiškai nutrūkus GPS signalui, apie 40-60 dienų gali išlaikyti tikslų laiką su ne didesne kaip 100 nanosekundžių paklaida. Mūsų klientams tai svarbu, nes atominis laikrodis padeda užtikrinti stabilų 4G ir 5G ryšį net sutrikus vienam iš įprastų laiko šaltinių“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Ką daryti, jei laikas neatsinaujino

Jei visgi matote, kad perėjus prie žiemos laiko, telefonas rodo netikslias valandas, patikrinkite ar pasirinkta funkcija „automatinis datos ir laiko nustatymas“. Taip pat patikrinkite, kokia įrenginyje pasirinkta laiko zona – Lietuva priskiriama Vilniaus laiko zonai. Perėjus prie žiemos laiko, rodoma UTC+2 laiko zona, prie vasaros – UTC+3.

UTC – koordinuotasis pasaulio laikas, pagal kurį skaičiuojamos visos laiko juostos. Žymėjimas rodo, kiek valandų vietos laikas skiriasi nuo šio standarto. Jei telefonas keliauja į kitą šalį, laiko juostą jis dažniausiai pakeičia pats, kai įjungtas automatinis nustatymas.

Jei nustatymai teisingi, tačiau valanda vis tiek neatnaujinta, verta įrenginį prijungti prie interneto ir paleisti iš naujo. „Apple“ taip pat rekomenduoja įsitikinti, ar įrenginyje įdiegta naujausia sistemos versija, kuri taip pat gali turėti įtakos laiko parametrams.

Laiko sukiojimas, kaip būdas efektyviau išnaudoti dienos šviesą, pradėtas svarstyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji jį praktiškai pritaikė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Europos Sąjungoje vasaros laikas įvestas nuo 1980 metų, o Lietuvoje taikomas nuo 1981-ųjų.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.