2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Ukrainos ansamblis „Čeremošas“ po beveik 50 metų sugrįžo į Lietuvą: koncertas su VU studentais Vilniuje

Ukrainos ansamblis „Čeremošas“ po beveik 50 metų sugrįžo į Lietuvą: koncertas su VU studentais Vilniuje
Asociatyvi nuotrauka „Ukrainos ansamblis „Čeremošas“ po beveik 50 metų sugrįžo į Lietuvą: koncertas su VU studentais Vilniuje“ (SAULO LEITE / Pexels)

Spalio 17 d. Vilniuje, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre, vykęs koncertas „Skambėti laisvei“ suvienijo Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblį ir svečius iš Ukrainos – Lvivo nacionalinio Ivano Franko universiteto dainų ir šokių ansamblį „Čeremošas“.

Į Vilnių atvyko daugiau kaip 40 žmonių delegacija iš Ukrainos, kurios kelionė autobusu iš Lvivo truko lygiai parą. Tačiau atvykusių atlikėjų laukė ne poilsis, o intensyvi programa: repeticijos, ekskursijos, bendras koncertas ir daug laiko kartu su VU Dainų ir šokių ansamblio studentais.

Po beveik penkių dešimtmečių į Lietuvą sugrįžęs „Čeremošas“, vadovaujamas meno vadovės Tetjanos Kohut, kartu su VU ansambliu žiūrovams pristatė lietuvių kūrinius ir ukrainiečių liaudies muziką. Viena jautriausių vakaro akimirkų – VU studentai kartu su svečiais dainavo ukrainietiškai. Muzika ir šokis tapo bendrystės, kultūrinių tradicijų ir solidarumo išraiška.

Koncerte apsilankė ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, po renginio pasidalijęs mintimi:

„Gražus, nuotaikingas ir jautrus bendras VU ir Lvivo Ivano Franko universitetų ansamblių koncertas, primenantis, kad turim ir toliau, o dabar netgi dar labiau remti Ukrainą.“

Muzika nesibaigė koncertų salėje. Jau kitą dieną „Čeremošo“ choras surengė improvizuotą pasirodymą prie Aušros vartų, netikėtai pradžiugindamas vilniečius ir miesto svečius. Ukrainiečių giesmės taip pat skambėjo per šv. Mišias Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Aušros vartai – vieninteliai išlikę Vilniaus miesto gynybinių vartų likučiai, kuriuose yra Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčia, todėl šią vietą lanko ir tikintieji, ir turistai.

Graikų apeigų katalikų bažnyčia išlaiko Rytų krikščionybės liturginę tradiciją, bet pripažįsta Romos popiežiaus vadovavimą; tokia bažnyčia plačiai paplitusi Vakarų Ukrainoje, ypač Lvivo krašte.

VU Dainų ir šokių ansamblio kūrybinę komandą sudaro meno vadovas Eugenijus Čiplys, choro vadovė Dovilė Mačiukaitė-Krasauskienė, orkestro vadovė Virginija Alenskienė, šokėjų grupės vadovai Indrė Alaburdienė, Roberta Leščinskaitė ir Albertas Švelginas, koncertmeisterė Nelė Celešienė bei chormeisteris Nojus Žižys.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.