2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilnius iki 2030 m. skirs 81 mln. eurų lietaus nuotekų tinklui: mažiau užliejamų gatvių

Vilnius iki 2030 m. skirs 81 mln. eurų lietaus nuotekų tinklui: mažiau užliejamų gatvių
Asociatyvi nuotrauka „Vilnius iki 2030 m. skirs 81 mln. eurų lietaus nuotekų tinklui: mažiau užliejamų gatvių“ (Radoslaw Sikorski / Pexels)
  • Pradžia
  • Naujienos
  • „Grinda“ pasiskolino 36 mln. eurų investicijoms į Vilniaus paviršinių nuotekų infrastruktūrą

„Grinda“ pasiskolino 36 mln. eurų investicijoms į Vilniaus paviršinių nuotekų infrastruktūrą

10/20/2026

Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ pasirašė 36 mln. eurų paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB) Vilniaus paviršinių nuotekų infrastruktūrai plėsti ir rekonstruoti. Iš viso iki 2030-ųjų bendrovė šiai sričiai planuoja skirti daugiau kaip 81 mln. eurų. Paskolai suteikta Vilniaus miesto savivaldybės garantija. Šiaurės investicijų bankas (NIB) – tarptautinė finansų institucija, kurią valdo Šiaurės ir Baltijos šalys, o savivaldybės garantija reiškia, kad paskolos įsipareigojimus užtikrina miesto savivaldybė.

„Tai didžiausia investicijų programa į lietaus nuotekų infrastruktūrą nuo tada, kai 2014 metais „Grinda“ perėmė šio tinklo valdymą. Remdamiesi ilgamečiais duomenimis, išsamiais tyrimais ir Vilniaus miesto Lietaus nuotekų tvarkymo pagrindiniu planu, nustatėme teritorijas, kuriose užliejimų rizika yra didžiausia, ir parengėme tikslinius sprendimus, padėsiančius mažinti potvynių grėsmę, modernizuoti senstančią infrastruktūrą bei stiprinti Vilniaus atsparumą vis intensyvesnėms liūtims“, – sako UAB „Grinda“ generalinis direktorius Jonas Davidavičius.

„Investicijos į lietaus nuotekų tvarkymą yra būtinos siekiant stiprinti miestų atsparumą besikeičiančioms oro sąlygoms ir vis dažniau pasitaikantiems ekstremaliems krituliams“, – teigia NIB prezidentas ir generalinis direktorius André Küüsvek. „Vilniaus lietaus nuotekų tinklo modernizavimas ir plėtra padės mažinti potvynių riziką, apsaugoti viešąjį ir privatų turtą bei gerinti miesto aplinkos kokybę.“

Reikšminga Vilniaus paviršinių nuotekų tinklų dalis pastatyta iki 1991 m., o centralizuota sistema apima tik ketvirtadalį miesto teritorijos. Likusioje miesto dalyje lietaus vanduo tvarkomas grioviais, kanalais, pralaidomis, tvenkiniais, infiltraciniais įrenginiais ir kitais vietiniais sprendimais. Investicijos leis surinkti didesnius paviršinių nuotekų kiekius, mažinti tinklų perkrovos, avarijų ir gatvių tvindymo riziką. Tinkamai surinktos ir išvalytos paviršinės nuotekos taip pat padės mažinti su lietaus vandeniu į vandens telkinius patenkančių teršalų kiekį.

Paviršinės (lietaus) nuotekos – tai lietaus ir tirpstančio sniego vanduo, nubėgantis nuo gatvių, stogų ir kitų kietų dangų. Skirtingai nei buitinės nuotekos, jos paprastai surenkamos atskirame tinkle. Kai liūties metu vamzdynų pajėgumo nebepakanka, vanduo kaupiasi žemesnėse vietose ir užlieja gatves, todėl svarbūs ir kaupyklų bei kitų sprendimų pajėgumai.

Per artimiausius penkerius metus „Grinda“ planuoja įgyvendinti iš viso 48 projektus. Tarp jų – paviršinių nuotekų surinkimo tinklų plėtra, susidėvėjusių vamzdynų rekonstrukcija, naujų nuotekų kaupyklų statyba, valymo įrenginių ir techninės įrangos įsigijimai, tęsiami paviršinių bei buitinių nuotekų atskyrimo projektai. Konkretūs darbai bus vykdomi atsižvelgiant į infrastruktūros būklę, tinklų pajėgumus ir didžiausią užtvindymo riziką keliančias vietas. 2027 m. „Grinda“ turėtų pradėti infrastruktūros plėtros ir rekonstrukcijos projektus Vakarinio aplinkkelio, Juodojo kelio, Vėtrungių gatvės, Savanorių prospekto ir kitose miesto vietose.

2026 m. Vilniaus miesto savivaldybė padidino „Grindos“ įstatinį kapitalą, bendrovei perduodama papildomą daugiau nei 160 km paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą. Perdavus turtą, „Grinda“ prisiėmė atsakomybę už jai perduotos infrastruktūros valdymą, eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą.

Kitos panašios naujienos

Daugiau

10/19/2026

Tekstilė antram gyvenimui – tvaresniam miestui ir geresnėms sąlygoms gyvūnams

Daugiau

Tekstilė antram gyvenimui – tvaresniam miestui ir geresnėms sąlygoms gyvūnams

Daugiau

10/15/2026

P. Vileišio gatvėje pradedama paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcija

Daugiau

P. Vileišio gatvėje pradedama paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcija

Daugiau

10/13/2026

Remonto darbai L. Asanavičiūtės g. pratęsiami iki lapkričio 10 d.

Daugiau

Remonto darbai L. Asanavičiūtės g. pratęsiami iki lapkričio 10 d.

Daugiau

10/13/2026

J. Davidavičius: „Grinda“ nuolat ieško būdų, kaip padaryti tai, ko kiti padaryti negali

Daugiau

J. Davidavičius: „Grinda“ nuolat ieško būdų, kaip padaryti tai, ko kiti padaryti negali

Daugiau

10/08/2026

„Grinda“ dalyvauja festivalyje „Vilniaus mechanizmai“

Daugiau

„Grinda“ dalyvauja festivalyje „Vilniaus mechanizmai“

Daugiau

10/02/2026

Vilniaus gyvūnų globos namuose šiemet sterilizuota ir kastruota 450 benamių kačių

Daugiau

Vilniaus gyvūnų globos namuose šiemet sterilizuota ir kastruota 450 benamių kačių

Daugiau

09/23/2026

„Grinda“ pateikia tvarumo ataskaitą: svarbiausi 2025 m. rezultatai

Daugiau

„Grinda“ pateikia tvarumo ataskaitą: svarbiausi 2025 m. rezultatai

Daugiau

09/15/2026

Paplūdimių sezonas baigiasi, bet vilniečiai ir toliau kviečiami naudotis infrastruktūra paplūdimiuose

Daugiau

Paplūdimių sezonas baigiasi, bet vilniečiai ir toliau kviečiami naudotis infrastruktūra paplūdimiuose

Daugiau

09/14/2026

Gilužio paplūdimyje maudytis vėl saugu

Daugiau

Gilužio paplūdimyje maudytis vėl saugu

Daugiau

09/07/2026

Gilužio paplūdimyje – rekomendacija laikinai nesimaudyti

Daugiau

Gilužio paplūdimyje – rekomendacija laikinai nesimaudyti

1

10

Daugiau

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.