Vilniuje, Šeškinės g. 32, veikiantis prekybos centras, kuriame įsikūrusi „Iki“ parduotuvė bei kitos prekybos ir paslaugų vietos, laikinai stabdo veiklą dėl planinio stogo remonto. Prekybos centras veiks iki spalio 21 d. imtinai, o nuo spalio 22 d. čia prasidės dalies stogo laikančiųjų konstrukcijų ir dangos remonto darbai. Duris lankytojams planuojama atverti gruodžio 21 d.
Šių metų rugpjūčio mėnesį pastate pastebėjus techninių nesklandumų, po nepriklausomų ekspertų išvadų buvo operatyviai atlikti pirminiai stogo konstrukcijų stiprinimo darbai, leidę saugiai atnaujinti prekybos centro veiklą.
Statinių saugumą Lietuvoje prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; ji kontroliuoja, ar statiniai atitinka esminius statybos reikalavimus, ir nagrinėja gyventojų skundus dėl pastatų būklės.
„Rugpjūtį atlikti operatyvūs darbai leido saugiai tęsti prekybos centro veiklą, tačiau lygiagrečiai kartu su nepriklausomais ekspertais ir projektuotojais ruošėmės ilgalaikiam, kapitaliniam stogo remontui. Norėdami darbus atlikti maksimaliai saugiai, kokybiškai ir per kaip įmanoma trumpesnį laiką, prekybos centrą laikinai uždarome dviem mėnesiams“, – teigia pastatą valdančios UAB „Baltisches Haus“ eksploatacijos vadovas Irmantas Vėželis.
Remonto laikotarpiu nedirbs visos atnaujinamoje pastato dalyje esančios prekybos ir paslaugų vietos. Kitoje pastato dalyje veikiantys „Pepco“ ir „Casino Admiral“ veiklą tęs įprastai.
Kol vyks remonto darbai, maisto prekių pirkėjai galės įsigyti artimiausiose „Iki“ parduotuvėse – PC „Pikas“ (Ukmergės g. 221, Vilnius) ir Fabijoniškių g. 2A, Vilnius. Prieš vykstant į parduotuvę verta pasitikslinti jos darbo laiką tinklo svetainėje, nes jis skirtingose parduotuvėse gali skirtis.
Pastato valdytojas apie prekybos centro atidarymą po remonto informuos atskiru pranešimu.
Viktoras ŽukauskasViktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų)
Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai
didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko
sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.
