2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Justiniškėse sodins biologinės įvairovės miškelį: 270 medžių ir 312 krūmų prie Justiniškių g. 50

Justiniškėse sodins biologinės įvairovės miškelį: 270 medžių ir 312 krūmų prie Justiniškių g. 50
Asociatyvi nuotrauka „Justiniškėse sodins biologinės įvairovės miškelį: 270 medžių ir 312 krūmų prie Justiniškių g. 50“ (Leila Chen / Pexels)

Vilniuje, ties Justiniškių g. 50, sodinamas biologinės įvairovės miškelis – čia 270 medžių ir 312 krūmų ilgainiui suformuos tankų žaliąjį masyvą. Jis taps prieglobsčiu paukščiams, vabzdžiams ir smulkiesiems gyvūnams, kurs pavėsį ir padės mažinti nuo gatvės sklindantį triukšmą. Sodinimo darbai vyks spalio–lapkričio mėnesiais.

„Biologinės įvairovės miškelių idėja Vilniuje nėra nauja, tačiau ankstesni bandymai ne visada davė laukiamų rezultatų. Miškelio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių – tinkamo dirvožemio, saulės šviesos ir kitų vietos sąlygų. Atsižvelgdami į ankstesnę patirtį, šįkart daugiau dėmesio skiriame sodinukų įsitvirtinimui – parinkti atitinkami augalai, tinkamai paruoštas dirvožemis ir teritorijos aptvėrimas sudarys reikiamas sąlygas augalams netrukdomai augti“, – sako Vilniaus miesto vyriausioji ekologė Vaiva Marozienė.

Augdamas miškelis ne tik praturtins miesto biologinę įvairovę, bet ir taps žaliuoju barjeru nuo Justiniškių gatvės, o karštomis vasaros dienomis suteiks pavėsį ir padės kurti vėsesnę aplinką.

Miškelyje – dešimt skirtingų medžių rūšių

Biologinės įvairovės miškelis nuo įprastų miesto želdinių skirsis sodinimo būdu – jauni medeliai ir krūmai bus sodinami tankiai, pramaišiui, maždaug metro atstumu vienas nuo kito. Taip siekiama sukurti sąlygas natūraliai augalų konkurencijai ir gyvybingai, įvairiarūšei ekosistemai formuotis. Tokį tankaus sodinimo principą dažnai vadina Miyawaki metodu: sodinukai varžosi dėl šviesos, todėl auga greičiau, o susiformavęs masyvas tampa tankus ir įvairiarūšis.

Parinktame 270 kv. m plote Justiniškėse augs dešimties skirtingų rūšių medžiai: paprastieji ąžuolai, klevai, eglės, bukai, pušys, karpotieji beržai, miškinės obelys, vienpiestės gudobelės, kaukazinės slyvos ir paprastieji šermukšniai.

Miškelį papildys keturių rūšių krūmai: paprastosios gervuogės, kalniniai serbentai, geltonžiedės sedulos ir juodavaisės aronijos.

Pirmaisiais metais svarbiausia – leisti augalams įsitvirtinti

Visas sodinimo plotas bus mulčiuojamas, o miškelio teritorija atskirta natūralia medžių šakų žabtvore. Tai padės apsaugoti jaunus augalus nuo mindžiojimo ir kitų trikdžių. Mulčiavimas – dirvos paviršiaus padengimas medžio žievės, skiedrų ar kita organine danga, kuri padeda išlaikyti drėgmę, riboja piktžolių augimą ir saugo šaknis nuo temperatūros svyravimų.

Ypač svarbūs pirmieji treji augimo sezonai, kai medžiai ir krūmai įsitvirtina dirvožemyje, vystosi jų šaknų sistemos, formuojasi augalams palankios dirvožemio mikroorganizmų ir grybų bendrijos. Ilgainiui siekiama sukurti savarankiškai besivystantį, ilgaamžį želdinių masyvą, kuriam reikėtų kuo mažiau žmogaus įsikišimo.

Biologinės įvairovės miškelio sodinimo darbus atliks Vilniaus miesto savivaldybės rangovė UAB „Stebulė“, remiantis Všį Vilniaus miesto parkai suprojektuotomis schemomis. Daugiau apie miesto želdynus ir jų priežiūrą galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.

Daugiau erdvės gamtai mieste

Vilniuje biologinė įvairovė puoselėjama ir pievose. Tai tokie želdynų plotai, kuriuose vyksta natūralūs augalų procesai, formuojasi sudėtingesnės augalų bendrijos, sudaromos geresnės sąlygos įvairiems vabzdžiams, paukščiams ir kitoms rūšims. Šios vietos retai šienaujamos, tad vystosi natūraliai.

Jų paskirtis ne tik pasigrožėti žiedų ir augalų įvairove, bet ir geriau suprasti, kodėl kai kuriose miesto erdvėse leidžiame gamtai veikti pagal savo ritmą. Tam biologinės pievos aptvertos, prie jų įrengiami informaciniai ženklai.

Šiuo metu Vilniuje yra keturios tokios biologinės įvairovės pievos.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.