Vilniuje, ties Justiniškių g. 50, sodinamas biologinės įvairovės miškelis – čia 270 medžių ir 312 krūmų ilgainiui suformuos tankų žaliąjį masyvą. Jis taps prieglobsčiu paukščiams, vabzdžiams ir smulkiesiems gyvūnams, kurs pavėsį ir padės mažinti nuo gatvės sklindantį triukšmą. Sodinimo darbai vyks spalio–lapkričio mėnesiais.
„Biologinės įvairovės miškelių idėja Vilniuje nėra nauja, tačiau ankstesni bandymai ne visada davė laukiamų rezultatų. Miškelio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių – tinkamo dirvožemio, saulės šviesos ir kitų vietos sąlygų. Atsižvelgdami į ankstesnę patirtį, šįkart daugiau dėmesio skiriame sodinukų įsitvirtinimui – parinkti atitinkami augalai, tinkamai paruoštas dirvožemis ir teritorijos aptvėrimas sudarys reikiamas sąlygas augalams netrukdomai augti“, – sako Vilniaus miesto vyriausioji ekologė Vaiva Marozienė.
Augdamas miškelis ne tik praturtins miesto biologinę įvairovę, bet ir taps žaliuoju barjeru nuo Justiniškių gatvės, o karštomis vasaros dienomis suteiks pavėsį ir padės kurti vėsesnę aplinką.
Miškelyje – dešimt skirtingų medžių rūšių
Biologinės įvairovės miškelis nuo įprastų miesto želdinių skirsis sodinimo būdu – jauni medeliai ir krūmai bus sodinami tankiai, pramaišiui, maždaug metro atstumu vienas nuo kito. Taip siekiama sukurti sąlygas natūraliai augalų konkurencijai ir gyvybingai, įvairiarūšei ekosistemai formuotis. Tokį tankaus sodinimo principą dažnai vadina Miyawaki metodu: sodinukai varžosi dėl šviesos, todėl auga greičiau, o susiformavęs masyvas tampa tankus ir įvairiarūšis.
Parinktame 270 kv. m plote Justiniškėse augs dešimties skirtingų rūšių medžiai: paprastieji ąžuolai, klevai, eglės, bukai, pušys, karpotieji beržai, miškinės obelys, vienpiestės gudobelės, kaukazinės slyvos ir paprastieji šermukšniai.
Miškelį papildys keturių rūšių krūmai: paprastosios gervuogės, kalniniai serbentai, geltonžiedės sedulos ir juodavaisės aronijos.
Pirmaisiais metais svarbiausia – leisti augalams įsitvirtinti
Visas sodinimo plotas bus mulčiuojamas, o miškelio teritorija atskirta natūralia medžių šakų žabtvore. Tai padės apsaugoti jaunus augalus nuo mindžiojimo ir kitų trikdžių. Mulčiavimas – dirvos paviršiaus padengimas medžio žievės, skiedrų ar kita organine danga, kuri padeda išlaikyti drėgmę, riboja piktžolių augimą ir saugo šaknis nuo temperatūros svyravimų.
Ypač svarbūs pirmieji treji augimo sezonai, kai medžiai ir krūmai įsitvirtina dirvožemyje, vystosi jų šaknų sistemos, formuojasi augalams palankios dirvožemio mikroorganizmų ir grybų bendrijos. Ilgainiui siekiama sukurti savarankiškai besivystantį, ilgaamžį želdinių masyvą, kuriam reikėtų kuo mažiau žmogaus įsikišimo.
Biologinės įvairovės miškelio sodinimo darbus atliks Vilniaus miesto savivaldybės rangovė UAB „Stebulė“, remiantis Všį Vilniaus miesto parkai suprojektuotomis schemomis. Daugiau apie miesto želdynus ir jų priežiūrą galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.
Daugiau erdvės gamtai mieste
Vilniuje biologinė įvairovė puoselėjama ir pievose. Tai tokie želdynų plotai, kuriuose vyksta natūralūs augalų procesai, formuojasi sudėtingesnės augalų bendrijos, sudaromos geresnės sąlygos įvairiems vabzdžiams, paukščiams ir kitoms rūšims. Šios vietos retai šienaujamos, tad vystosi natūraliai.
Jų paskirtis ne tik pasigrožėti žiedų ir augalų įvairove, bet ir geriau suprasti, kodėl kai kuriose miesto erdvėse leidžiame gamtai veikti pagal savo ritmą. Tam biologinės pievos aptvertos, prie jų įrengiami informaciniai ženklai.
Šiuo metu Vilniuje yra keturios tokios biologinės įvairovės pievos.
