2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Žvėryno šaltinių slėnis prie Neries: planuojami nauji laiptai, pažintinis takas ir poilsio vieta

Žvėryno šaltinių slėnis prie Neries: planuojami nauji laiptai, pažintinis takas ir poilsio vieta
Asociatyvi nuotrauka „Žvėryno šaltinių slėnis prie Neries: planuojami nauji laiptai, pažintinis takas ir poilsio vieta“ (Faishal Hanif / Unsplash)

Kaip ateityje galėtų atsiskleisti viena gamtiškai vertingiausių Žvėryno vietų? Atsakymo į šį klausimą Vilniaus miesto gyventojai, bendruomenių atstovai, istorijos, kraštovaizdžio ir kitų sričių ekspertai kviečiami ieškoti kartu kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose Šaltinių slėnio ateities vizijai.

Kūrybinių dirbtuvių informacija

DataLaikasVietaPapildoma informacija
Spalio 20 d.18 val.Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius)Dalyvių lauks šilta arbata, kava ir vaišės.

Spalio 20 d. 18 val. Kompozitorių namuose sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija rengia kūrybines dirbtuves, kurių metu bus renkamos idėjos ir pasiūlymai, kaip atskleisti šios unikalios teritorijos vertę, išsaugant jos gamtinį charakterį ir istoriją.

Apie vietą

Žvėryno šaltinių slėnis prie Neries upės yra ne tik išskirtinė gamtinė vieta miesto centre, bet ir teritorija su gilia vietos istorija. Šaltiniai nuo seno buvo laikomi ypatingais gamtos reiškiniais, siejamais su gydomosiomis galiomis ir paslaptingomis miesto istorijomis. Šiandien daugelis vilniečių apie juos žino nedaug, todėl vienas pagrindinių projekto tikslų – jautriai atskleisti šios vietos istoriją ir sudaryti galimybes ją pažinti platesniam žmonių ratui.

„Žvėryno šaltinių slėnis – viena iš tų ypatingų Vilniaus vietų, kur susipina unikali gamta, istorija ir miesto legendos. Norime, kad daugiau žmonių atrastų šį slėnį, tačiau labai svarbu išsaugoti tai, kas daro jį išskirtinį – natūralų, gamtišką charakterį. Mūsų tikslas – ne pakeisti šią vietą, o jautriai atskleisti jos vertybes ir sudaryti galimybes žmonėms ją geriau pažinti. Todėl kviečiame gyventojus diskutuoti ir kartu ieškoti geriausių sprendimų“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Siekiama išlaikyti vietos gamtiškumą ir autentiškumą

Šiandien šaltinių vieta daugiausia žinoma tik Žvėryno gyventojams, ji nėra gausiai lankoma, nes nėra patogi. „Vilniaus vandenims“ ir Vilniaus vystymo kompanijai rengiant teritorijos tvarkymo projektą planuojama spręsti prieinamumo klausimus, atnaujinti esamus laiptus, gerinti susisiekimą, tvarkyti želdinius bei užtikrinti saugesnį lankymąsi teritorijoje. Vilniaus vystymo kompanijos architektai ketina išlaikyti šios vietos gamtiškumą ir autentiškumą nedarant jokių radikalių kraštovaizdžio pokyčių.

Vienas svarstomų sprendimų – pažintinis maršrutas, kuris leistų lankytojams geriau susipažinti su šaltiniais ir jų atsiradimo istorija, kuri siejama net su priešistoriniais laikais – ledynmečiu. Taip pat svarstoma nedidelė poilsio ar apžvalgos vieta, kuri būtų jautriai integruota į aplinką ir papildytų lankytojų patirtį nepažeidžiant natūralaus kraštovaizdžio. Planuojama čia įrengti ir meninę instaliaciją „Šaltupio upeliai“.

Visi projekto sprendiniai bus formuojami vadovaujantis minimalaus poveikio principu. Siekiama išsaugoti natūralų šlaito reljefą, gamtinę vertę ir esamą vietos charakterį, vengiant perteklinės infrastruktūros. Projekto rengėjams svarbu rasti pusiausvyrą tarp teritorijos prieinamumo ir jautrių gamtinių vertybių apsaugos.

Minimalaus poveikio principas reiškia, kad aplinka tvarkoma taip, jog gamtinė vieta pasikeistų kuo mažiau. „Vilniaus vandenys“ – sostinės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonė.

Ruošiantis kūrybinėms dirbtuvėms – dėmesys vietos bendruomenei ir šaltinių istorijai

Siekiant geriau pažinti teritorijos išskirtinumą ir istoriją, vasarą kartu su „Neakivaizdinio Vilniaus“ platforma buvo surengta ekskursija „Hidra – požeminis Žvėryno gaivalas“. Geologo ir hidrogeologo Jono Satkūno ir Indrės Satkūnienės vesta ekskursija sulaukė itin didelio vilniečių susidomėjimo – tai rodo, kad ši vieta išties labai įdomi ir menkai pažįstama. Jos metu dalyviai lankė Žvėryno šaltinius ir kitas mažiau žinomas vietoves, susipažino su požeminio vandens reiškiniais, šaltinius gaubiančiomis legendomis bei šios teritorijos gamtine reikšme. Ekskursija parodė, kad Žvėryno šaltinių slėnio vertė slypi ne tik gamtoje, bet ir daugybėje čia slypinčių pasakojimų, kurie gali tapti svarbia būsimos erdvės tapatybės dalimi.

Ruošiantis pirmajam etapui – kūrybinėms dirbtuvėms, projekto komanda jau susitiko su aktyviausiais Žvėryno bendruomenių atstovais. Konsultacijose su gyventojais akcentuota, kad teritorija svarbi ne tik vietos gyventojams, bet ir visam miestui, todėl jos ateitis turi būti planuojama atsakingai, ieškant pusiausvyros tarp prieinamumo ir gamtinių vertybių išsaugojimo.

Hidrogeologas – specialistas, tiriantis požeminį vandenį, iš kurio ir atsiranda šaltiniai.

Kas yra kūrybinės dirbtuvės ir kodėl jos svarbios?

Kūrybinės dirbtuvės yra vienas svarbiausių projekto etapų, kai kartu su gyventojais, bendruomenių atstovais ir specialistais renkamos įžvalgos, idėjos bei pasiūlymai būsimiems sprendiniams. Tai reali galimybė prisidėti prie erdvės kūrimo dar prieš pradedant projektavimo darbus. Kūrybinių dirbtuvių metu surinktos įžvalgos taps pagrindu rengiant teritorijos koncepciją, kuri vėliau bus viešai pristatyta ir aptarta su gyventojais. Būtent todėl dalyvavimas šiame etape yra svarbus kiekvienam, kuriam rūpi šios vietos ateitis.

„Siekiame sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų pažinti Žvėryno istoriją ir gamtą, kartu išsaugant tai, kas šią vietą daro unikalią, todėl vietos gyventojų dalyvavimas, kurie čia vaikšto, leidžia laiką, mato šią vietą visais metų laikais, mums yra be galo svarbus. Tik drauge rasime geriausius sprendimus“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos architektė, projekto vadovė Lolita Vileikienė.

Kviečiame dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius)

Dalyvių lauks šilta arbata, kava ir vaišės.

Daugiau apie miesto projektus: vilnius.lt.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.