2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vandeniliu varomi autobusai Vilniuje išbandomi šiemet, 16 – kitąmet: kokių specialistų reikia energetikai

Vandeniliu varomi autobusai Vilniuje išbandomi šiemet, 16 – kitąmet: kokių specialistų reikia energetikai
Asociatyvi nuotrauka „Vandeniliu varomi autobusai Vilniuje išbandomi šiemet, 16 – kitąmet: kokių specialistų reikia energetikai“ (Valentin Zickner / Unsplash)

Vilniuje vystomi projektai, kuriuose susitinka energetika, transportas, duomenys ir skaitmeninės technologijos – nuo duomenų centrų atliekinės šilumos panaudojimo iki žaliojo vandenilio ir infrastruktūros skaitmeninių dvynių. Keičiantis energetikai, keičiasi ir žmonių, kurie ją kuria, profilis: šalia inžinierių vis svarbesni tampa IT, duomenų, skaitmenizacijos, produktų kūrimo ir kitų sričių specialistai.

Vilnius spartina energetikos transformaciją bei aktyviai vysto projektus, kuriuose energija ne tik gaminama, bet ir pakartotinai panaudojama ten, kur anksčiau būdavo prarandama. Sostinės energetikos specialistų kuriami sprendimai leis panaudoti tiek prie Televizijos bokšto planuojamo duomenų centro generuojamą atliekinę šilumą, tiek šilumą, susidarančią eksploatuojant žaliuoju vandeniliu varomus autobusus. Pastaruosius vilniečiai galės išbandyti netrukus – bandomieji važiavimai vandeniliu varomais autobusais prasidės dar šiemet, o kitais metais „Vilniaus viešasis transportas“ planuoja į miesto gatves paleisti 16 autobusų.

Vandeniliu varomi autobusai turi kuro elementus, kuriuose vandenilis reaguoja su oro deguonimi. Taip gaminama elektra elektros varikliui, o iš išmetimo vamzdžio išsiskiria tik vandens garai. Žaliuoju vandeniliu vadinamas tas, kuris gaminamas elektrolizės būdu iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros.

„Vilniaus energetikos transformacija vyksta ne diegiant atskirą technologiją, o jungiant skirtingus sprendimus į vieną veikiančią sistemą. Būtent toks modelis mums leidžia ne tik išbandyti naujas technologijas, bet ir suprasti, kaip jos gali veikti kartu realiame mieste, tuo pačiu atliepdamos ir besikeičiančius sostinės gyventojų lūkesčius“, – sako Vilniaus energetikos įmonių grupės „Gijos“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Vilniečiams ši vieninga sistema reikš efektyvesnį energijos išteklių naudojimą, mažesnį iškastinio kuro poreikį ir didesnę nepriklausomybę nuo globalių energijos kainų svyravimų, kartu didinant energetikos sistemos patikimumą. Toks požiūris ypač artimas Skandinavijos miestų praktikai, kur skirtingos energetikos paslaugos valdomos iš vieno kompetencijų centro.

Nauji projektai, jungiantys skirtingus energijos sektorius

Vilniaus energetikos transformacija remiasi skirtingų technologijų deriniu. Pavyzdžiui, panaudojant įprastai į orą, vandenį ar gruntą išleidžiamą atliekinę šilumą, kuri generuojama gamybos ar paslaugų tiekimo procesų metu, „Gijų“ skaičiavimu, teorinis jos potencialas galėtų siekti iki dešimtadalio Vilniaus šilumos poreikio. Vienas tokios šilumos panaudojimo būdų – šalia Televizijos bokšto pastatytas duomenų centras per metus sugeneruos apie 8000 MWh atliekinės šilumos, o „Gijos“ nuo 2028 m. ją tieks į centralizuotą šilumos tinklą. Atliekinė šiluma – tai gamybos ar kitų procesų šalutinis produktas, kuris įprastai paprasčiausiai išsklaidomas aplinkoje. Ją perdavus į centralizuotą šilumos tinklą, galima šildyti pastatus ir taip mažiau deginti kuro.

„Gijų“ ir Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu pastatyta žaliojo vandenilio gamykla leis transformuoti miesto autobusų parką. Be to, pati vandenilio gamyba generuos atliekinę šilumą, kuri bus panaudojama miesto energetikos sistemoje.

Šios ir kitos „Gijų“ ir sostinės drauge įgyvendinamos iniciatyvos – galimybė ne tik modernizuoti energetikos sistemą, bet ir išbandyti inovacijas, leidžiančias stebėti, kaip iš tiesų veikia sistema, ir kurti naujus sprendimus. Prie to prisideda ir „Gijų“ vystomi skaitmeninės infrastruktūros dvyniai, kurie padeda virtualioje erdvėje modeliuoti vamzdynų ir kitų infrastruktūros elementų veikimą, simuliuoti skirtingus scenarijus ir iš anksto vertinti galimas problemas. Skaitmeninis dvynys – tikro objekto ar tinklo virtualus modelis, kuriame pagal duomenis galima išbandyti pakeitimus, nesikišant į realią sistemą.

Keičiasi energetiko profesijos samprata

Vilniuje įgyvendinant vieningos energetikos sistemos modelį ir kuriant ateities inovacijas, vis paklausesni tampa specialistai, turintys idėjų, kaip energetikos sprendimus pritaikyti miestui, norintys prisidėti prie naujų projektų ir kurti miesto energetikos ekosistemos pokyčius.

„Šiandieninės energetikos transformacijos kontekste reikia ne tik energetikos inžinierių ar techninių specialistų, o įvairių sričių profesionalų, gebančių dirbti su technologijomis, duomenimis, projektais, klientų patirtimi ir naujų sprendimų paieška. Būtent tokių skirtingas kompetencijas jungiančių specialistų reikia tam, kad nauji sprendimai veiktų ne pavieniui, o kaip viena miesto energetikos sistema“, – teigia „Gijų“ žmonių ir kultūros komandos vadovė Rūta Baleišienė.

Energetikos srities darbo rinkoje vis svarbesnės tampa ir informacinių technologijų, duomenų, skaitmenizacijos, produktų bei paslaugų kūrimo kompetencijos.

Apie „Gijas“

„Gijos“ – Vilniaus energetikos įmonių grupė, jungianti daugiau nei 200 tūkst. klientų ir pažangiausią miesto energetiką. Įmonė tiekia ir gamina naujos kartos šilumą, karštą vandenį, dalyvauja elektros gamyboje bei balansavime. Šiuo metu įgyvendinami žaliojo vandenilio gamybos, atliekinės šilumos surinkimo projektai. „Gijų“ misija – švari ir efektyvi energetika, kurianti pažangią ir klimatui neutralią miesto ateitį. 100 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.