2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Šiaurinė gatvė Vilniuje: 3 km jungtis su atskirtomis viešojo transporto juostomis, statybos – 2028 m.

Šiaurinė gatvė Vilniuje: 3 km jungtis su atskirtomis viešojo transporto juostomis, statybos – 2028 m.
Asociatyvi nuotrauka „Šiaurinė gatvė Vilniuje: 3 km jungtis su atskirtomis viešojo transporto juostomis, statybos – 2028 m.“ (Cầu Đường Việt Nam / Pexels)

Vilniuje pradedamas vystyti vienas strategiškai svarbiausių transporto projektų šiaurinėje miesto dalyje. Miesto savivaldybė pristatė Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepciją, netrukus prasidės projektavimo darbai.

Šiaurinė gatvė sujungs Pašilaičius, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes su Vakariniu aplinkkeliu, užtikrins patogesnes kasdienes keliones tarp šių rajonų bei greitesnį išvažiavimą iš miesto vakarine kryptimi.

„Šiaurinė gatvė yra vienas svarbiausių Vilniaus susisiekimo infrastruktūros projektų, kurio miestas laukė dešimtmečius. Ją tiesime tam, kad iš esmės pakeistume judėjimą šioje miesto dalyje: nukreiptume tranzitinį srautą iš gyvenamųjų kvartalų, sumažintume apkrovą Gabijos, Medeinos, Žemynos, Taikos, Talino ir Rygos gatvėse ir sukurtume patogią jungtį visiems vilniečiams. Šiaurine gatve bus patogu judėti viešuoju transportu, automobiliu, dviračiu ir pėsčiomis, o jos prieigos bus ne tranzito užribis, bet gyva ir kokybiška miesto erdvė“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Nauja gatvė palengvins judėjimą tarp keturių tankiai apgyvendintų sostinės rajonų. Didžiausias pokytis nuo ankstesnių šios gatvės vizijų susijęs su viešojo transporto eismo organizavimu – infrastruktūra jam numatyta gatvės centre, kartu sukuriant galimybę ateityje ją pritaikyti naujoms transporto rūšims. Be to, įgyvendinus projektą bus sukurta ne tik nauja jungtis, bet ir gyvybinga urbanistinė ašis su kasdienėmis paslaugomis, viešosiomis erdvėmis ir želdynais – čia numatoma pasodinti net 700 medžių.
Šiaurinė gatvė kurs naują gyvybingą miesto ašį

Šiaurinės gatvės prieigos bus formuojamos kaip nauja urbanistinė ašis, kurioje susisiekimo infrastruktūra derinama su kasdieniam miesto gyvenimui reikalingomis funkcijomis. Greta gatvės numatomas perimetrinis užstatymas, paslaugų ir darbo vietų koncentracija, viešosios erdvės ir želdynai, patogios jungtys pėstiesiems, dviratininkams bei viešajam transportui. Tai sudarys sąlygas daugiau kasdienių poreikių patenkinti arčiau namų ir praktiškai įgyvendinti 15 minučių miesto principus, kai svarbiausios kasdienės paslaugos pasiekiamos pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu per 15 min. nuo gyvenamosios vietos.

„Šiaurinė gatvė nėra vien tik susisiekimo infrastruktūros projektas – tai galimybė sujungti atskirtus šiaurinės sostinės dalies rajonus ir paskatinti jų urbanistinę kaitą. Nauja gatvė turi ne tik leisti greičiau pervažiuoti miestą – ji turi padaryti rajonus patogesnius gyventi abiejose savo pusėse. Dėl šios priežasties rengiame ne greitkelio, o gyvos miesto gatvės sprendinius su patogiu viešuoju transportu, pėsčiųjų bei dviračių jungtimis, želdynais bei naujomis traukos erdvėmis. Esminis tikslas – kad Šiaurinė gatvė taptų jungiančia kaimynysčių ašimi, o ne jas skiriančia riba“, – sako Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Viešojo transporto organizavimo naujovė

Vienas svarbiausių Šiaurinės gatvės projekto pokyčių nuo ankstesnių vizijų – naujai projektuojamas viešojo transporto eismas. Gatvės centre projektuojamos nuo bendro automobilių srauto atskirtos viešojo transporto juostos, kurios užtikrins greitesnes ir patikimesnes keliones viešuoju transportu tarp tankiai apgyvendintų šiaurinės miesto dalies rajonų. Lietuvoje tai bus naujovė, nors užsienyje toks transporto organizavimo modelis taikomas plačiai. Atskirtos viešojo transporto juostos – tai eismo juostos, kuriomis važiuoja tik autobusai ar troleibusai, todėl jie nesijungia į bendrą automobilių srautą ir mažiau stringa spūstyse.

Toks sprendimas jau dabar numato galimybę ateityje šią infrastruktūrą pritaikyti naujoms viešojo transporto rūšims.
Projektuojant gatvę didelis dėmesys skiriamas ir pėstiesiems bei mikrojudumo priemonių naudotojams. Abiejose gatvės pusėse numatomi dviračių takai ir pėsčiųjų infrastruktūra, kurie pagerins susisiekimą su mokyklomis, viešosiomis paslaugomis, prekybos ir darbo vietomis aplinkiniuose rajonuose. Numatomos saugios pėsčiųjų perėjos, o automobilių eismui – po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

Vilniečiai mato Šiaurinės gatvės jungties poreikį

2026 m. rugsėjį atlikta reprezentatyvi „Norstat“ Vilniaus gyventojų apklausa rodo, kad vilniečiai atnaujintą Šiaurinės gatvės koncepciją vertina palankiai – vidutinis jo vertinimas siekia 7,8 balo iš 10, o 68,9 proc. apklaustųjų projektą įvertino 7–10 balų.

Svarbiausiu laukiamu pokyčiu gyventojai įvardija mažesnius automobilių srautus aplinkinėse gatvėse – to tikisi 55 proc. apklaustųjų. 46,5 proc. respondentų kaip patraukliausią projekto elementą išskyrė viešąsias erdves ir želdynus, nors daliai apklaustųjų išlieka susirūpinimas dėl galimo automobilių srautų augimo.

Jungtis planuota dar kartu su Pašilaičių, Justiniškių ir Šeškinės rajonais

Šiaurinės gatvės poreikis buvo numatytas dar 1987 m. Vilniaus generaliniame plane. Ilgus dešimtmečius projektas liko tik brėžiniuose dėl lėšų stygiaus ir kintančių miesto prioritetų, tačiau poreikis jungčiai tarp sparčiai augusių Pašilaičių, Justiniškių ir Šeškinės rajonų tik didėjo.

Paskutinis viešas projekto pristatymas visuomenei įvyko 2023 m. Tuomet, išanalizavus gyventojų poreikius ir pastabas dėl gatvės saugumo bei atlikus eismo modeliavimo ir urbanistinės aplinkos analizes, nuspręsta koreguoti Šiaurinės g. sprendinius.

Iki 2027 m. II ketvirčio planuojama parengti projektinius pasiūlymus, atlikti eismo modeliavimą bei poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras. 2027 m. galutiniai sprendiniai bus pristatyti visuomenei ir siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, o 2028 m. numatoma statybos darbų pradžia.

Poveikio aplinkai vertinimo atranka – procedūra, per kurią nustatoma, ar planuojamai ūkinei veiklai reikalingas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Statybą leidžiantis dokumentas yra statybos leidimas, be kurio didelių statinių, įskaitant gatves, tiesti negalima. Informaciją apie miesto projektus skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.