2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Spalio 10 d. Bėgių parke – nemokama „pamaina“: šienavimo robotas, šiukšliavežė ir mobilioji katilinė

Spalio 10 d. Bėgių parke – nemokama „pamaina“: šienavimo robotas, šiukšliavežė ir mobilioji katilinė
Asociatyvi nuotrauka „Spalio 10 d. Bėgių parke – nemokama „pamaina“: šienavimo robotas, šiukšliavežė ir mobilioji katilinė“ (Janez Temlin / Pexels)

Valdyti šienavimo robotą, įlipti į šiukšliavežės kabiną, aptikti pirštų atspaudus ar patekti į mobiliosios katilinės vidų – tai spalio 10 d. galės išbandyti kiekvienas vilnietis ir miesto svečias. Bėgių parke vyksiantis nemokamas renginys „Vilniaus mechanizmai: tavo pamaina“ kvies tapti svarbiausių miesto mechanizmų dalimi ir per žaidimą sužinoti, kaip veikia miestas.

Spalio 9–11 d. vyksiantį festivalį „Vilniaus mechanizmai“ šiemet papildys pirmą kartą organizuojama pamaina. Renginio metu lankytojai susipažins su įmonėmis ir tarnybomis, kurios rūpinasi miesto susisiekimu, šiluma, tvarka ir saugumu, apžiūrės naudojamą techniką ir patys prisilies prie jų darbo.

„Kasdien važiuojame viešuoju transportu, vaikštome prižiūrimomis gatvėmis, mūsų namus pasiekia šiluma, tačiau retai susimąstome, ko reikia, kad visa tai veiktų. Mūsų organizuojamos ekskursijos po įmones rodo, kad žmonėms smalsu pažvelgti į miesto veikimo užkulisius. Šįkart kviečiame žengti dar vieną žingsnį – patiems tapti Vilniaus mechanizmų dalimi ir užkurti miesto organizmą. Tikimės, kad po tokios pamainos miestiečiai geriau supras kasdien sutinkamų darbuotojų indėlį į miesto gyvenimą“, – sako „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

Renginio patirtis primins darbo dieną: atvykę dalyviai gaus „darbo kortelę“, su kuria ieškos Bėgių parke įsikūrusių įmonių. Kiekvienoje stotelėje lauks užduotys, padėsiančios sužinoti įdomių ir naudingų dalykų apie miesto veikimą.

Pamainos dalyviai galės valdyti šienavimo robotą kliūčių ruože, įlipti į šiukšliavežės kabiną, mokysis aptikti ir užfiksuoti pirštų atspaudus, pasimatuos ugniagesio gelbėtojo aprangą. Taip pat bus galima iš vidaus apžiūrėti traukinius, sužinoti, kaip sunkvežimis virto spalvingu keliaujančiu bibliobusu, patekti į mobiliosios katilinės vidų, kur įprastai dirba tik specialistai. Smalsių tyrinėtojų laukia ir taiklumo bei reakcijos iššūkiai – laistymo mašinos „ranka“ pripildyti vandens kibirus ar suvaldyti kamuoliukus ore galingu lapų pūtikliu. Mobilioji katilinė – perkeliama šilumos gamybos įranga, kuri laikinai tiekia šilumą, kai remontuojami ar sugenda nuolatiniai šilumos tinklai. Bibliobusas – judanti biblioteka, atvežanti knygas ten, kur nėra stacionarios bibliotekos.

Įvykdžius visas užduotis ir užpildžius kortelę, bus galima atsiimti savo „atlyginimą“ – prizą. Tarp veiklų lankytojai galės atsikvėpti poilsio zonoje, atsigaivinti „Vilniaus vandenų“ stotelėje, o tyrinėdami traukinių vagonus sužinos ir daugiau netikėtų faktų apie miesto mechanizmus.

Į „pamainą“ kvies „Ecoservice“, Geležinkelių muziejus, „Gijos“, „Grinda“, Lietuvos policija, LTG, „Stebulė“, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-oji komanda, Vilniaus centrinė biblioteka ir Vilniaus viešasis transportas. LTG – Lietuvos geležinkelių grupė, vienijanti keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais bendroves.

Renginys „Vilniaus mechanizmai: tavo pamaina“ vyks spalio 10 d. nuo 10 iki 18 val. Bėgių parke, Pelesos g. 10, Vilniuje. Dalyvavimas nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga. Veiklos pritaikytos šeimoms su vaikais, renginyje laukiami ir augintiniai.

Festivalį „Vilniaus mechanizmai“ organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir „Neakivaizdinis Vilnius“. Daugiau informacijos apie renginį čia.

Komunikacijos skyrius, [email protected]

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.