2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Paroda apie Nepriklausomybės Akto signatarą Aloyzą Sakalą atidaroma Seimo I rūmuose spalio 8 d.

Paroda apie Nepriklausomybės Akto signatarą Aloyzą Sakalą atidaroma Seimo I rūmuose spalio 8 d.
Asociatyvi nuotrauka „Paroda apie Nepriklausomybės Akto signatarą Aloyzą Sakalą atidaroma Seimo I rūmuose spalio 8 d.“ (Matheus Bertelli / Pexels)

Spalio 8 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerijoje bus pristatyta paroda „Laisvės troškimas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas (1931–2022)“. Ji skirta paminėti 95-ąsias sovietinių lagerių kalinio, Vilniaus universiteto profesoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento nario, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrėjo, pirmininko ir garbės pirmininko Aloyzo Sakalo gimimo metines.

Parodos atidarymas

Data ir vieta: spalio 8 d., ketvirtadienį, 9.30 val., Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerija.

Parodą atvers ir prisiminimais bei apmąstymais apie Aloyzą Sakalą pasidalins Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas ir Lietuvos Respublikos Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas, profesoriaus bendradarbis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Apie ką pasakoja paroda

Parodoje pasakojama apie Vilniaus universiteto fizikos profesorių, Sąjūdžio veikėją ir vieną iš 124 Nepriklausomybės Akto signatarų, kuris dar būdamas aštuoniolikmetis už laišką apie prievartinę Lietuvos kolektyvizaciją buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme sovietiniuose lageriuose. Kolektyvizacija – sovietų valdžios vykdytas priverstinis ūkininkų ūkių jungimas į kolūkius.

Grįžęs iš lagerio pasirinko mokslininko kelią, studijavo anuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), beveik dvidešimt metų dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje.

Atgimimo metais Aloyzas Sakalas aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Sąjūdžio rėmimo grupės įkūrėjas, Vilniaus universiteto Sąjūdžio rėmimo grupės pirmininkas ir Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininkas. Sąjūdis buvo visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jis taip pat prisidėjo prie Lietuvos daugiapartinės sistemos atkūrimo: 1989 m. kartu su prof. Kazimieru Antanavičiumi, Vyteniu Povilu Andriukaičiu ir kitais bičiuliais atkūrė Lietuvos socialdemokratų partiją, vėliau buvo išrinktas jos pirmininku ir garbės pirmininku.

Parlamentaro darbas

Beveik du dešimtmečius Aloyzas Sakalas paskyrė parlamentaro darbui – dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje ir trijose Lietuvos Respublikos Seimo kadencijose. Jis taip pat buvo vienas pirmųjų Lietuvos atstovų Europos Parlamente.

Dar 1990 m. kovo 10 d. Aloyzas Sakalas pirmasis iš visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų buvo paskirtas į atsakingas Mandatų komisijos pirmininko pareigas. Mandatų komisija tikrina išrinktų deputatų įgaliojimus. Jį šioms pareigoms pasiūlęs Vilniaus Sąjūdžio atstovas, deputatas Eugenijus Petrovas sakė: „Aloyzas Sakalas visų gerai pažįstamas, dalykiškas, aukštų moralinių savybių žmogus, kas leidžia visiškai juo pasitikėti šiame svarbiame darbe“. Tai lakoniška ir tiksli Aloyzo Sakalo, žmogaus ir politiko, charakteristika. Šios savybės, kaip ir socialdemokratinės vertybės – laisvė, solidarumas, socialinis teisingumas – buvo gairės, kuriomis jis vadovavosi eidamas atsakingas pareigas Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime.

Eksponatų šaltiniai

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi:

  • Lietuvos Respublikos Seimo archyve;
  • Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje;
  • Lietuvos centriniame valstybės archyve;
  • Lietuvos valstybės naujajame archyve;
  • Lietuvos ypatingajame archyve;
  • ELTA fotoarchyve;
  • dienraščio „Lietuvos rytas“ fotoarchyve;
  • LSDP centrinės būstinės fotoarchyve;
  • taip pat Aloyzo Sakalo dukros Rūtos Brūzgienės, signataro Gintauto Iešmanto, fotografų Romualdo Jurgaičio ir Kęstučio Svėrio asmeniniuose archyvuose.

Fotografijų autoriai: Antanas Ališauskas, Martynas Ambrazas, Džoja Gunda Barysaitė, Arnoldas Barysas, Roma Beliajevienė, Elena Belskytė, Ramūnas Danisevičius, Larisa Dmuchovskaja, Alfredas Girdziušas, Vladimiras Gulevičius, Gediminas Ilgūnas, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Dainius Labutis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Algirdas Sabaliauskas, Kęstutis Svėrys, Raimundas Šuika ir K. Usačiovas.

Rengėjai

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Rengėjai nuoširdžiai dėkoja partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma archyvine medžiaga.

Plačiau apie parodą skaitykite ČIA

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.