2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Pavilnionių parkas Pašilaitėse: pateiktos trys atnaujinimo vizijos, projektus galima apžiūrėti spalio 5–16 d.

Pavilnionių parkas Pašilaitėse: pateiktos trys atnaujinimo vizijos, projektus galima apžiūrėti spalio 5–16 d.
Asociatyvi nuotrauka „Pavilnionių parkas Pašilaitėse: pateiktos trys atnaujinimo vizijos, projektus galima apžiūrėti spalio 5–16 d.“ (Ryszard Zaleski / Pexels)

Viena didžiausių Pašilaičių viešųjų erdvių – Pavilnionių parkas – atgims kaip žalioji šio rajono oazė. Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame architektūrinės idėjos konkurse pateiktos trys vizijos, kaip šią žaliąją erdvę padaryti gyvybingesne ir patogesne lankymui.

Prioritetas – gamtos autentiškumo išsaugojimas

Šiuo metu Pavilnionių parkas – natūrali žalioji zona, apsupta sparčiai augančių daugiabučių kvartalų. 5,26 ha ploto kalvoto reljefo teritorijoje driekiasi pušų, beržų ir drebulių medynai bei natūralios pievos. Kraštovaizdžio architektams buvo pavesta rasti sprendimus, kaip išlaikyti kuo daugiau esamų gamtos elementų ir kartu suformuoti patogų takų tinklą bei įrengti erdves tiek aktyviam, tiek ramiam poilsiui.

Konkurso dalyviai turėjo sukurti ne tik vizualiai patrauklią, bet ir gyvybingą, aplinką tausojančią viešąją erdvę. Rengiant projektus buvo būtina išsaugoti vietos ekosistemą: integruoti vertingus esamus želdinius, naujus augalus parinkti pagal teritorijai būdingas rūšis ir stiprinti biologinę įvairovę. Taip pat reikėjo numatyti lietaus vandens surinkimo bei kitus tvarumo principus atitinkančius sprendimus. Lietaus vandens surinkimo sprendimai – tai, pavyzdžiui, lietaus sodai ar įsigeriantys paviršiai, padedantys vandeniui sugerti į gruntą, o ne nutekėti į kanalizaciją.

Projektuotojai buvo skatinami rinktis modernias, patvarias ir aplinkai draugiškas medžiagas, užtikrinančias estetinį vientisumą bei lengvą priežiūrą. Parkas turėtų būti funkcionalus visais metų laikais, prieinamas įvairioms visuomenės grupėms ir tinkamas tiek kasdieniam laisvalaikiui, tiek bendruomenės renginiams.

Kokius lūkesčius išsakė gyventojai?

Ruošiantis konkursui, sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija kūrybinėse dirbtuvėse su vietos bendruomene aptarė būsimo parko poreikius ir lūkesčius. Išsakyti pasiūlymai tapo svarbiu pagrindu formuojant konkurso užduotį. Vilniaus vystymo kompanija – savivaldybės valdoma bendrovė, kuri organizuoja viešųjų erdvių ir kitų miesto infrastruktūros objektų plėtrą.

Diskusijų metu pabrėžta būtinybė išlaikyti natūralų parko charakterį. Gyventojai akcentavo atsakingą vertingiausios teritorijos dalies – šiaurinėje pusėje esančios daubos su augalija – priežiūrą bei esamų vaismedžių išsaugojimą, siūlydami šalia jų įrengti piknikams pritaikytą erdvę. Taip pat išsakytas poreikis vakarinėje parko dalyje suformuoti želdinių juostą, kuri sumažintų Vakarinio aplinkelio keliamą triukšmą ir oro taršą.

Rengiant užduotį projektuotojams pavesta atsižvelgti ir į bendruomenės lūkestį kurti natūralios estetikos vaikų žaidimų zonas. Kartu su įprastomis žaidimų aikštelėmis siūloma integruoti gamtinius elementus – riedulius, rąstus bei išsaugoti ir numatyti vietas žiemos pramogoms. Taip pat išreikštas poreikis aktyvaus laisvalaikio erdvėms su stalo teniso, petankės aikštelėmis, lauko treniruokliais, šunų vedžiojimo aikštelės įrengimui.

Pavilnionių parkas išliks atvira, neaptverta ir visiems laisvai prieinama viešąja erdve, kurioje pirmenybė teikiama judėjimui pėsčiomis, o dviračių takai orientuoti parko pakraščiuose, pratęsiant esamą dviračių tako atkarpą.

Nugalėtojas – rudens pabaigoje

Su pateiktomis idėjomis spalio 5-16 d. bendruomenė galės susipažinti prekybos centro „Pašilaičiai“ pirmajame aukšte. Konkurso dalyvių pateiktus projektus vertins kompetentinga komisija, jos sudėtis dar tikslinama.

Nugalėtoją tikimasi paskelbti 2026 m. lapkričio pabaigoje. Su pirmos vietos nugalėtoju bus pasirašyta projektavimo sutartis, pagal kurią per 18 mėnesių turės būti parengtas ir suderintas techninis darbo projektas. Konkurso prizinis fondas siekia 22 000 eurų: pirmos vietos laimėtojui bus skirta 11 000 eurų, antros vietos – 7 000 eurų, trečiosios vietos – 4 000 eurų.

Architektūros konkursas leidžia vienai užduočiai gauti kelias skirtingas projektines idėjas. Techninis darbo projektas – detalus brėžinių ir sprendinių rinkinys, pagal kurį vėliau vykdomi statybos darbai.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.