Šiandien dėl vykstančių pratybų „Vyčio skliautas“ ties pėsčiųjų tiltu, jungiančiu Žvėryną su Vingio parku, gyventojai gali pastebėti tekantį žalią vandenį. Tai – ne teršalai, o sveikatai ir aplinkai nepavojingas termofikacinis vanduo.
Apie pastebėtą žalios spalvos vandenį Neryje pranešti tarnyboms nereikia, tai – planinių pratybų scenarijaus dalis.
Kodėl vanduo žalias
Vanduo žalia spalva nudažomas aplinkai draugiška medžiaga fluoresceinu. Tiesa, patys dažų milteliai yra oranžinės spalvos, bet įvykus reakcijai su vandeniu, šis nusidažo žaliai.
Žalias termofikatas, patekęs į tekantį vandenį, gana greitai išsisklaido ir nedaro žalos gamtai. Termofikacinis vanduo – tai šilumos tiekimo sistemose naudojamas karštas vanduo.
Šiuos dažus naudoja ne tik energetikai, bet ir pramogų organizatoriai. Minint Šv. Patriko dieną ties Užupio tiltu Vilnelės vanduo taip pat pažaliuoja šių dažų dėka.
Viktorija VaičiukynienėViktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų)
šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius
migracija ir naujosios miesto virtuvės
maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.
