Kai vaikas piešia ant sienos flomasteriais arba dainuoja garsiau nei veikia televizorius, tėvai dažnai susimąsto – gal čia ne šiaip vaikiškas ūpas, o ženklas, kad reikėtų ieškoti kur nors, kur tas polinkis būtų nukreiptas į naudingą vagą. Vilniuje meno mokyklų netrūksta, tik kartais sunku susigaudyti, kuri tinka būtent jūsų vaikui, kokie ten mokesčiai ir ar apskritai verta pradėti nuo mažens, ar palaukti, kol vaikas pats parodys aiškesnį susidomėjimą.
Kodėl verta vaiką vesti į meno mokyklą
Menas vaikui – tai ne tik gražus paveikslėlis ant šaldytuvo ar koncertas mokyklos salėje. Piešimas, muzika, šokis ar teatras lavina motoriką, koncentraciją, gebėjimą išreikšti jausmus žodžiais nesinaudojant. Vaikai, kurie lanko meno mokyklas, dažnai geriau susikaupia ir įprastose mokyklos pamokose – matematikoje ar kalbose reikalinga panašia logika grįsta disciplina, kaip ir muzikos instrumento mokymesi.
Be to, meno mokykla – tai vieta, kur vaikas gali klysti be baimės. Nutepliojo popierių – nieko baisaus, perpiešk. Sudainavo netoje – kitą kartą pavyks geriau. Ši laisvė klysti ir bandyti iš naujo formuoja atsparumą, kurio dažnai trūksta suaugusiems žmonėms, bijantiems suklysti prieš kitus.
Kokios meno mokyklos veikia Vilniuje
Vilniuje veikia tiek didelės, valstybės finansuojamos meno mokyklos, tiek mažesnės privačios studijos. Vienos labiausiai žinomų – M. K. Čiurlionio menų mokykla, kurioje vaikai mokosi tiek muzikos, tiek dailės, o priėmimas dažnai vyksta konkurso būdu, nes vietų mažiau nei norinčiųjų. Taip pat verta paminėti Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą – joje sutelktas dėmesys būtent į piešimą, tapybą, keramiką ir kitas vizualiąsias meno formas.
Muzikos srityje veikia keletas rajoninių muzikos mokyklų, kurios priima vaikus nuo pat pirmos klasės, o kartais ir jaunesnius, į parengiamąsias grupes. Be tradicinių valstybinių įstaigų, mieste vis daugiau atsiranda privačių studijų, kurios siūlo lankstesnį grafiką, mažesnes grupes ir dažnai – modernesnes programas, pavyzdžiui, skaitmeninį piešimą ar šiuolaikinį šokį, kurio klasikinėse mokyklose dažnai nerasite.
Renkantis tarp valstybinės ir privačios mokyklos, verta atsiminti, kad valstybinėse dažniausiai pigiau, tačiau griežtesnė programa ir mažiau lankstumo. Privačiose – brangiau, tačiau dažnai galima derinti pamokas su kitomis vaiko veiklomis, o mokytojai labiau orientuoti į individualų požiūrį, ne į standartizuotą programą.
Dailė, muzika ar teatras – kaip išsirinkti krypčiai
Čia nėra vienintelio teisingo atsakymo, tačiau yra keletas praktinių gairių. Jei vaikas nuolat kažką piešia, lipdo iš plastilino ar konstruoja iš pagaliukų – verta pabandyti dailės kryptį. Jei namuose nuolat skamba daina, vaikas mušinėja ritmą ant stalo ar bando groti pirštais ore – tikriausiai jam artimesnė muzika. Teatras dažniausiai patinka vaikams, kurie mėgsta būti dėmesio centre, vaidina namuose įvairius personažus arba mėgsta perpasakoti istorijas su intonacijomis.
Nebūtina apsispręsti iš karto ir visam laikui. Dauguma mokyklų Vilniuje siūlo bandomąsias pamokas arba trumpus kursus, kuriuose vaikas gali pabandyti kelias kryptis prieš rimtai įsipareigodamas vienai. Tai protingiau nei iškart pirkti brangų instrumentą ar registruotis metams į vieną programą, kol dar nežinia, ar vaikui patiks.
Verta pasitikėti ir savo intuicija kaip tėvams, bet neprimesti savo neišsipildžiusių svajonių. Jei mama pati norėjo groti pianinu, bet vaikas nuolat bėga link šokio salės – geriau leisti jam eiti ten, kur traukia natūraliai, o ne ten, kur norėtųsi tėvams.
Kiek tai kainuoja ir kaip vyksta priėmimas
Valstybinėse meno mokyklose kainos paprastai priklauso nuo šeimos pajamų ir vaiko amžiaus – dažnai galioja fiksuotas mėnesinis mokestis, kuris svyruoja nuo kelių dešimčių iki šimto eurų per mėnesį, priklausomai nuo programos. Priėmimas dažniausiai vyksta rudenį, prieš tai reikia pateikti prašymą, kartais – atlikti nedidelį stojamąjį testą ar pademonstruoti pradinius gebėjimus, ypač jei norima patekti į populiaresnę mokyklą, kaip minėta Čiurlionio.
Privačiose studijose kainos gerokai įvairesnės – nuo dešimties eurų už vienkartinę pamoką iki solidesnių sumų už intensyvias grupes su mažu vaikų skaičiumi. Čia dažnai galima registruotis bet kuriuo metų laiku, nelaukiant rugsėjo, o kai kurios studijos siūlo ir vasaros stovyklas, kurios puikiai tinka norint patikrinti, ar vaikui apskritai patinka toks užsiėmimas prieš įsipareigojant ilgesniam laikotarpiui.
Nepamirškite pasidomėti, ar mokykla siūlo nuolaidas keliems vaikams iš tos pačios šeimos, ar yra galimybė gauti dalinį finansavimą iš savivaldybės – Vilniaus miestas kartais remia gabius, bet mažiau pasiturinčias šeimas turinčius vaikus, todėl verta paklausti tiesiogiai administracijoje, o ne pasikliauti vien skelbimais internete.
Ką verta žinoti prieš pirmą pamoką
Prieš vesdami vaiką į pirmą pamoką, pasikalbėkite su juo be spaudimo – paaiškinkite, kad tai ne egzaminas, o galimybė pabandyti kažką naujo. Vaikai jaučia tėvų nerimą, todėl jei jūs patys sunerimę dėl to, ar vaikas „pakankamai gabus”, jis tą nerimą perims ir pirmoji patirtis gali būti nemaloni.
Verta iš anksto paklausti mokyklos, kokių priemonių reikės – dažniausiai pirmajai pamokai pakanka paprasčiausių dalykų, o brangesnę įrangą, tokią kaip instrumentas ar specialūs dažai, galima įsigyti vėliau, kai tampa aišku, kad vaikas tikrai nori tęsti. Neverta iš karto investuoti į brangų pianiną, jei dar nežinoma, ar vaikas ištvers bent pusmetį reguliarių pamokų.
Taip pat svarbu susiplanuoti laiką realistiškai. Jei vaikas jau lanko sporto būrelį ir turi krūvą namų darbų, papildoma meno mokykla gali tapti ne džiaugsmo šaltiniu, o dar viena prievole. Geriau pradėti nuo vienos pamokos per savaitę ir žiūrėti, kaip vaikas reaguoja, nei iškart mesti jį į intensyvią programą.
Vietoj palinkėjimo – keli žodžiai tiems, kurie dar svarsto
Jei skaitote šį straipsnį ir vis dar dvejojate, ar apskritai verta – verta. Net jei vaikas po metų nuspręs mesti dailę ar muziką ir persijungs prie kažko visai kito, tas laikas nebus prarastas. Meno mokykla duoda ne tik įgūdžius, bet ir patirtį būti grupėje, klausytis mokytojo, siekti rezultato, kuris ne visada matomas iš karto.
Praktiškai – pradėkite nuo bandomosios pamokos, nesitikėkite, kad vaikas iškart taps mažuoju Čiurlioniu ar Vivaldi, ir neskubėkite investuoti į brangią įrangą, kol neaišku, ar užsiėmimas prigis. Pasidomėkite keliose mokyklose vienu metu – Vilniuje pasirinkimo tikrai yra, ir dažnai geriausias sprendimas atsiranda ne iš reitingų internete, o iš to, kaip vaikas jaučiasi grįžęs iš pirmosios pamokos – su šypsena ar be jos. Tai ir bus atsakymas, ar judate teisinga kryptimi.
