Kai kažkam namuose ar gatvėje pasidaro bloga, mintys susipina akimirksniu – kur važiuoti, kam skambinti, ar apskritai verta laukti greitosios. Vilniuje, kaip ir bet kuriame didmiestyje, yra keletas ligoninių, kurios priima pacientus skubiais atvejais, tačiau ne visos dirba vienodai ir ne visur tave nuveš greitoji, jei nuspręsi važiuoti pats. Šiame straipsnyje surinkau tai, ką verta žinoti dar prieš tai, kai prireiks – nes tokiomis akimirkomis ieškoti informacijos internete jau būna vėlu.
Pirmas žingsnis – 112, o ne Google paieška
Skamba banaliai, bet daug žmonių, ištikus krizei, pirmiausia griebiasi telefono ieškoti „artimiausia ligoninė Vilniuje” vietoj to, kad tiesiog paskambintų bendruoju pagalbos numeriu 112. Dispečeris per kelias sekundes įvertins situaciją ir nuspręs, ar reikia greitosios, ar užtenka nuvažiuoti savarankiškai. Svarbu – jei žmogus be sąmonės, jaučia stiprų krūtinės skausmą, sunkiai kvėpuoja ar yra požymių insulto (veido asimetrija, kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas), skambinkite 112 nedelsdami. Šiais atvejais kiekviena minutė tikrai turi reikšmę, o greitosios komanda gali pradėti gaivinimo veiksmus dar kelyje.
Jei situacija ne tokia kritinė – pavyzdžiui, lūžis, gilus pjautinis žaizdos, aukšta temperatūra ar stiprus skausmas be gyvybei pavojingų požymių – dažnai greičiau bus nuvažiuoti pačiam automobiliu ar taksi tiesiai į priėmimo skyrių.
Santaros klinikos – didžiausias ir dažniausiai minimas adresas
Kai Vilniaus gyventojai kalba apie skubią pagalbą, dažniausiai pirmiausia prisimena Santaros klinikas (Santariškių g. 2). Tai vienas didžiausių medicinos centrų ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, turintis atskirą Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kuris dirba visą parą, be poilsio dienų. Čia priimami suaugusieji su įvairiausiomis būklėmis – nuo traumų iki širdies sutrikimų, insultų, apsinuodijimų.
Verta žinoti, kad Santaros klinikose taikoma trikacija – tai reiškia, kad pacientai priimami ne eilės tvarka, o pagal būklės sunkumą. Todėl jei atvykus jaučiasi, kad „lengvesnis” atvejis laukia ilgiau nei tikėtasi, tai nėra aplaidumas – tiesiog personalas pirmiausia padeda tiems, kam pagalba reikalingiausia čia ir dabar. Kartais laukimo laikas gali siekti kelias valandas, ypač piko metu (savaitgaliais vakarais, po švenčių).
Respublikinė ligoninė ir kitos galimybės mieste
Antras stambus centras – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL), esanti Šiltnamių gatvėje. Čia taip pat veikia skubios pagalbos skyrius, priimantis suaugusius pacientus. Ši ligoninė dažnai tampa alternatyva tiems, kurie gyvena arčiau miesto pietinės ar vakarinės dalies – nereikia važiuoti per visą miestą iki Santariškių.
Be šių dviejų didžiųjų, Vilniuje veikia ir kitos gydymo įstaigos su specializuotais skyriais:
- Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – turi keletą padalinių mieste, kai kurie priima pacientus su chirurginėmis problemomis.
- Antakalnio klinika (VUL Santaros klinikų dalis) – specializuojasi širdies ir kraujagyslių ligose, čia dažnai gabenami pacientai su įtariamu infarktu.
- Respublikinis priklausomybės ligų centras – jei situacija susijusi su apsinuodijimu alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
Realybėje, jei skambinate 112, dispečeris ar greitosios komanda pati nuspręs, į kurią ligoninę vežti, atsižvelgdama į būklę ir tuo metu esamą apkrovą skyriuose. Todėl neverta ginčytis su medikais dėl to, kur norite vykti – jie geriau žino, kur šiuo metu greičiau padės.
Kai skubi pagalba reikalinga vaikui
Su vaikais viskas šiek tiek kitaip, ir tai verta žinoti iš anksto, ypač jei šeimoje auga mažyliai. Vaikų skubi pagalba Vilniuje teikiama Vaikų ligoninėje, kuri yra Santaros klinikų padalinys (Santariškių g. 7). Būtent čia veikia specializuotas vaikų priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, kur dirba pediatrai, o ne bendrosios praktikos gydytojai.
Jei vaikas turi aukštą temperatūrą, kvėpavimo sunkumų, alerginę reakciją ar traumą, geriausia vežti tiesiai į Vaikų ligoninę, o ne į suaugusiųjų priėmimo skyrių – ten personalas ir įranga pritaikyti būtent mažiesiems pacientams. Jei situacija tikrai kritinė (vaikas nekvėpuoja, praranda sąmonę, turi traukulius), vis tiek pirmiausia skambinkite 112 – greitosios komanda dažniausiai turi patirties ir su vaikais, o kelyje jau pradės teikti pagalbą.
Kada verta vykti pačiam, o kada – tikrai ne
Daugelis žmonių dvejoja: gal užtenka pačiam nuvažiuoti, kam dar ta greitoji. Tiesa ta, kad kai kuriais atvejais savarankiškas važiavimas tikrai gali būti greitesnis variantas – ypač jei gyvenate netoli ligoninės, o greitosios laukimas piko metu gali užtrukti. Tačiau yra situacijų, kai savarankiškas vairavimas gali būti pavojingas ne tik pacientui, bet ir kitiems eismo dalyviams:
- Stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas – gali būti infarkto požymis, kai bet kuris fizinis krūvis (net vairavimas) pavojingas.
- Sąmonės sutrikimai, galvos svaigimas, apalpimas.
- Įtariamas insultas – veido asimetrija, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas.
- Sunkus kvėpavimas, dusulys.
- Gausus kraujavimas, kurio negalima sustabdyti.
Tokiais atvejais visada geriau kviesti greitąją – ji ne tik nuveš greičiau (dėl švyturėlių ir prioriteto eisme), bet ir pradės gydymą dar pakeliui į ligoninę, kas kartais nulemia baigtį.
Ką pasiimti su savimi ir kaip elgtis priėmimo skyriuje
Kai jau žinai, kur važiuoti, verta pagalvoti ir apie praktinius dalykus – jie tikrai palengvina procesą tiek pacientui, tiek medikams. Jei yra laiko ir situacija leidžia, pasiimkite:
- Asmens dokumentą (pasą ar tapatybės kortelę).
- Draudimo informaciją, jei tokia yra.
- Vartojamų vaistų sąrašą arba pačius vaistus, ypač jei žmogus vartoja receptinius preparatus nuolat.
- Informaciją apie alergijas ar lėtines ligas – tai gali sutaupyti brangaus laiko diagnostikai.
- Telefoną su įkrautu akumuliatoriumi – laukimo metu gali prireikti susisiekti su artimaisiais ar gydytoju.
Priėmimo skyriuje dažnai pirmiausia atlieka trumpą apklausą ir įvertina gyvybinius rodiklius – kraujospūdį, pulsą, temperatūrą. Būtent pagal tai nustatoma, kaip greitai pacientas bus priimtas toliau. Nebijokite aiškiai ir konkrečiai išsakyti simptomų – kuo tiksliau apibūdinsite, kada prasidėjo skausmas, kaip jis kinta, kas jį sukelia ar palengvina, tuo greičiau medikai galės susiorientuoti.
Vietoj išvadų – trumpas atmintinas lapelis, kurį verta laikyti galvoje
Jei reikėtų viską sutraukti į kelis sakinius, kuriuos tikrai verta įsiminti: skubiu atveju visada skambinkite 112, o ne ieškokite adresų internete – dispečeris nukreips jus greičiau nei bet kokia paieškos sistema. Suaugusiesiems didžiausi ir plačiausiai dirbantys skubios pagalbos centrai Vilniuje yra Santaros klinikos ir Respublikinė ligoninė, o vaikams – atskira Vaikų ligoninė prie Santariškių. Jei simptomai kelia įtarimą dėl infarkto, insulto ar kito gyvybei pavojingo stovio, savarankiškas vairavimas – ne variantas, net jei atrodo, kad taip bus greičiau.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti ramiu metu, o ne krizės akimirką – pasidomėkite, kur yra artimiausia jums ligoninė ar poliklinika su skubios pagalbos galimybe, išsaugokite telefonų numerius, o šeimoje aptarkite, kas ką daro, jei kas nutinka. Tokie paprasti, iš anksto apgalvoti dalykai kartais nulemia, kiek greitai ir ramiai bus suteikta pagalba tada, kai jos labiausiai reikia.
