Vilniuje kiekvieną dieną skambama šimtus kartų numeriu 112 – kas dėl išgąsdinto kaimyno, kas dėl tikros tragedijos. Bet kai pati situacija ištinka tave ar tavo artimą, visos teorinės žinios kažkur išgaruoja, o rankos dreba taip, kad net telefono numerio surinkti sunku. Todėl verta iš anksto žinoti, kaip veikia greitosios pagalbos sistema sostinėje, ką sakyti dispečeriui ir kodėl kartais tenka palaukti ilgiau, nei norėtųsi.
Kodėl 112, o ne kažkoks kitas numeris
Lietuvoje jau seniai atsisakyta atskirų numerių policijai, ugniagesiams ir medikams – viską apjungia bendras pagalbos numeris 112. Skambutis nemokamas iš bet kurio telefono, net jei sąskaitoje nulis eurų arba SIM kortelė nesukišta, o telefonas turi ryšį. Vilniuje šis numeris veikia per Bendrąjį pagalbos centrą, kuris išklauso situaciją ir nusprendžia, ką siųsti – greitąją, policiją, gaisrinę ar visus kartu.
Svarbu suprasti vieną dalyką: dispečeris nėra robotas, kuris tiesiog užrašo adresą. Jis užduoda klausimus, kad greitosios brigada jau kelyje žinotų, ko tikėtis – ar reikės reanimacijos komandos, ar užteks paprastos brigados. Todėl neverta pykti, jei klausimų daug, net kai atrodo, kad situacija akivaizdi.
Ką iš tikrųjų reikia pasakyti skambinant
Dispečeriui reikia kelių esminių dalykų, ir juos verta žinoti mintinai, nes streso metu paprasti dalykai pamirštami:
- Tikslus adresas – gatvė, namo numeris, aukštas, kodas prie durų (Vilniuje daug daugiabučių su domofonais, o tai gali sugadinti minutes)
- Kas atsitiko – trumpai, be išvedžiojimų: „vyras nukrito ir neatsibunda“, „vaikas dūsta, alergija“, „kraujavimas po nelaimingo atsitikimo“
- Kiek žmonių nukentėjo
- Ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja
- Tavo telefono numeris, jei ryšys nutrūktų
Neklibinkite ir nepadėkite ragelio, kol dispečeris pats nepasako, kad galima. Kartais jis liks linijoje ir instruos, ką daryti iki atvykstant brigadai – pavyzdžiui, kaip atlikti gaivinimą arba kaip sustabdyti kraujavimą.
Kiek laiko realiai tenka laukti
Čia atsakymas priklauso nuo situacijos rimtumo. Gyvybei pavojingais atvejais – širdies sustojimas, sunki trauma, insultas – Vilniuje greitoji dažniausiai atvyksta per 10–15 minučių, ypač centrinėse miesto dalyse, kur brigadų tankis didesnis. Tolimesniuose rajonuose, tarkime, Pavilnyje ar Pagiriuose, laukimas gali užtrukti ilgiau vien dėl atstumo ir eismo.
Su mažiau skubiais atvejais – aukšta temperatūra be komplikacijų, lengvi sumušimai, ilgai trunkantis skausmas – laukimo laikas gali ištemptis iki valandos ar net ilgiau, ypač piko valandomis vakare arba per savaitgalius, kai iškvietimų srautas išauga. Tai nereiškia, kad sistema neveikia – tiesiog ji prioritetizuoja pagal rizikos laipsnį, ir tai visiškai teisinga logika.
Jei situacija pasikeičia laukiant – žmogui pablogėja, atsiranda nauji simptomai – verta perskambinti ir apie tai pranešti, nes brigados prioritetas gali būti perskaičiuotas.
Ką daryti, kol laukiate brigados
Laukimo minutės atrodo amžinybe, tačiau būtent jos dažnai lemia, kaip viskas baigsis. Keletas dalykų, kurie iš tiesų padeda:
- Atrakinkite duris ir, jei įmanoma, paprašykite kažko laukti prie namo ar kiemo vartų, kad medikai nesugaištų ieškodami įėjimo
- Jei gyvenate daugiabutyje be liftinio prieigos ar su sudėtingu kodu, pasiruoškite iš anksto nurodyti aiškius orientyrus
- Neduokite nukentėjusiam valgyti ar gerti, jei įtariate rimtą būklę – tai gali apsunkinti gydymą ligoninėje
- Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, paguldykite ant šono – tai apsaugo nuo užspringimo
- Surinkite dokumentus, vaistus, kuriuos vartoja žmogus – tai pravers medikams ir ligoninėje
Pastarasis punktas dažnai pamirštamas, o iš tiesų labai svarbus – jei žinoma, kad žmogus vartoja kraujo skystinimo vaistus ar turi lėtinių ligų, tai gali pakeisti visą gydymo planą greitosios pagalbos automobilyje.
Į kurią ligoninę veš – ar galima pasirinkti
Vilniuje veikia keletas didelių stacionarų, priimančių ūmius atvejus – Santaros klinikos, Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė (dažnai vadinama tiesiog „Greitosios“ ligonine Antakalnyje), taip pat Vilniaus universitetinė ligoninė. Kur konkrečiai veš, sprendžia brigados vadovas, atsižvelgdamas į būklę, specializaciją ir tuo metu esamą apkrovimą skyriuose.
Prašyti nuvežti į konkrečią ligoninę galima, tačiau medikai turi teisę nesutikti, jei mano, kad kita įstaiga geriau tinka konkrečiam atvejui – pavyzdžiui, jei reikia neurochirurgo ar kardiologinės intervencijos, o artimiausioje ligoninėje tokio skyriaus nėra. Verta pasitikėti sprendimu, nes brigados žino, kur šiuo metu yra vietos ir tinkami specialistai.
Privati greitoji – kada verta rinktis
Vilniuje veikia ir privačios greitosios pagalbos tarnybos, kurios dažnai naudojamos, kai situacija nėra gyvybei pavojinga, bet norisi greitesnio ir patogesnio aptarnavimo – pavyzdžiui, aukšta temperatūra vaikui vėlai vakare, kai nesinori laukti valstybinės brigados eilėje, arba kai reikia transportuoti žmogų tarp ligoninių ar į kliniką planiniam vizitui.
Skambinant privačiai tarnybai paslauga mokama iš karto, kainos priklauso nuo atstumo ir suteiktų procedūrų. Valstybinė greitoji, priešingai, nemokama visiems Lietuvos gyventojams ir apdraustiesiems, nesvarbu, ar turite draudimą, ar ne – gyvybei pavojingais atvejais paslauga teikiama besąlygiškai.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Paskambinus dispečeriui dažnai kartojasi tos pačios klaidos, kurios vėluoja pagalbą:
- Padėti ragelį per anksti, nepaaiškinus adreso tiksliai
- Bandyti pačiam vežti sunkiai sužeistą žmogų automobiliu, o ne laukti brigados – kelyje gali pablogėti būklė, o vairuotojas neturi medicininių žinių, kaip stabilizuoti
- Neatidarę durų ar nepasiruošę kodų prie namo, todėl brigada gaišta laiką prie įėjimo
- Bandyti savarankiškai duoti vaistus, apie kuriuos nežinoma, kaip jie reaguos su esama būkle
- Vengti skambinti manant, kad situacija „ne tokia jau rimta“ – geriau perteklinis atsargumas, nei pavėluota pagalba
Vietoje išvadų: kelios taisyklės, kurias verta įsiminti dabar, o ne krizės metu
Realybė tokia, kad niekas neplanuoja nelaimės, todėl geriausia laiku pasiruošti, kol viskas ramu. Išsisaugokite telefone ne tik 112, bet ir artimiausios privačios greitosios pagalbos numerį, jei jis jums svarbus dėl draudimo ar patogumo. Pakabinkite ant šaldytuvo ar prie durų lapelį su namo kodu ir aukštu – skamba juokingai, bet būtent tokios smulkmenos sutaupo minutes, kai jų labiausiai reikia.
Jei namuose yra vyresnio amžiaus žmonių ar lėtinėmis ligomis sergančių artimųjų, laikykite matomoje vietoje sąrašą vartojamų vaistų ir diagnozių – popierėlis ant šaldytuvo dažnai būna vertingesnis nei bet koks išmanusis prietaisas. Ir svarbiausia – neatidėliokite skambučio, kai instinktas sako, kad kažkas negerai. Vilniaus greitosios pagalbos sistema, nors kartais ir apkrauta, veikia gerai tada, kai žmonės ja naudojasi teisingai ir be baimės perteklinio dėmesio.
